Valstybė panaudojo itin mažai fondo lėšų, tačiau Norvegijoje toliau auga nedarbas, todėl gali prireikti ir pinigų iš fondo.
Norvegija buvo priversta užšaldyti naftos gavybos augimą. Šis sektorius sudaro apie 25 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertai „naftos banko“ lėšų panaudojimą pateisina, tačiau tikina, kad didesnis jo išnaudojimas gali būti pavojingas.
„Naftos fondo“, įkurto prieš 20 metų, lėšas Norvegija panaudojo pirmą kartą per 20 metų. Kaip praneša vietos leidinys „Dagens Naeringsliv“, sausį valdžia iš fondo buvo priversta panaudoti apie 6,7 mlrd. kronų (apie 800 mln. dolerių). Turint omenyje fondo dydį (apie 830 mlrd. dolerių), panaudota suma yra tikrai nedidelė.
Fonde lėšas norvegai pradėjo kaupti prieš 20 metų – jame saugomi pinigai, gauti iš naftos gavybos jis laikomas didžiausiu fondu pasaulyje.
Sausį Šiaurės jūros „Brent“ naftos kainos laikėsi ties 30-32 JAV doleriais už barelį. Nuo 2014 metų birželio nafta atpigo daugiau nei tris kartus. Dėl to naftos gavyba Šiaurės jūroje šiek tiek sumažėjo.
Norvegija pareiškė norinti prisijungti prie Rusijos ir OPEC valstybių, kurios sausio mėnesį sutarė užfiksuoti naftos gavybos lygį. Tiesa, iki galo dėl to dar nėra susitarta, susitarimas gali būti pasiektas kovo pabaigoje. Naftos gavybai nebeaugant, o paklausai kylant, į viršų turėtų pajudėti ir naftos kainos.
