„Prisitaikymas vyksta kur kas greičiau nei anksčiau manyta. Ilgainiui tai gali būti privalumas Norvegijai, nes užbėgama už akių mintims, o kaip gi atrodys gyvenimas „po naftos“, – sakė ką tik padaliniui vadovauti pradėjęs Snorre Storsetas.
Norvegija bando prisitaikyti prie naujos realybės – per pastaruosius 18 metų naftos kainos smuko 72 proc., OPEC net nesiruošiant sumažinti naftos gavybos, taigi ir pertekliaus. Tai privertė valdžią galvoti, kaip reformuoti į naftos pramonę orientuotą valstybės ekonomiką.
Pramonė, žvalgydama naftos jūroje, susiduria su sunkumais. Naftos kompanijos mažina išlaidas ir atleidžia darbuotojų.
Apie penktadalį Norvegijos ūkio sukuria būtent naftos pramonė.
„Nordea“ bankui tai neturi tiesioginės įtakos, tačiau jis, kaip ir kiti, dirba su klientais,kurių įplaukos mažėja, aktyvų vertė krenta.
Pigi nafta stabdo naftos ir dujų sektoriaus vystymąsi, tačiau kiti ekonomikos sektoriai laimi iš pingančios kronos – šalies eksportuotojai tampa konkurencingesni.
„Norvegijoje susiklostė dvilypė situacija. Kiti Norvegijos ekonomikos sektoriai išlošia dėl silpstančios kronos, žemų palūkanų normų ir, tikimasi, nedidelės atlyginimų korekcijos. Jūros gėrybių, turizmo ir kiti panašaus pobūdžio sektoriai gyvena tiesiog puikiai“, – sakė jis.
