Vėliau premjerė ir finansų ministrė taip pat susitiks su ekonomistais.
Anksčiau politikai vengė žodžio „krizė“ ir aiškino, kad silpna krona, žemos palūkanų normos ir rekordiškai didelis fiskalinis stimulas yra atsvara pingančiai žaliavai.
Tačiau dabar jiems tenka pripažinti, kad šalies naftos pramonę ištiko krizė – prarasta apie 30 tūkst. darbo vietų.
„Norvegijos ūkis vis dar auga. Nafta pinga, o mūsų valiuta nuvertėjo, tai reiškia, kad kitos ekonomikos šakos auga. Bet, aišku, augimas yra lėtesnis nei ankstesniais metais“, – Davose sakė šalies ministrė pirmininkė Erna Solberg.
Norvegijos krona pernai euro atžvilgiu nuvertėjo maždaug 15 proc., ir tai padeda atlaikyti pigios naftos įtaką.
Apie penktadalį šalies ūkio sukuria būtent naftos pramonė. O nafta, 2014 viduryje kainavusi 115 JAV dolerių, praėjusią savaitę tekainavo apie 27 dolerius.
E.Solberg sakė, kad krizė ištiko naftos pramonę, bet ne šalies ūkį. Viešojo sektoriaus išlaidos išlieka labai didelės, kad paskatintų šalies BVP augimą.
Centrinis bankas yra pasiruošęs sumažinti bazinių palūkanų normas dar labiau – pernai jos buvo sumažintos perpus iki 0,75 proc.
„Nordea“ teigimu, žemų palūkanų normų, stimulų ir pigios kronos pakanka, kad Norvegijos ūkis nenugrimztų į krizę.