Tai pareiškė Norvegijos ES reikalų ministras Vidaras Helgesenas. Anot jo, atsiradus dviem dujų tiekėjams, Lietuva gali tikėtis dujų kainų mažėjimo.
„Labai ilgą laiką mes aiškiai rodėme, (...) kad komercinius sprendimus turi priimti „Statoil“, jos vadovybė. Mes laikomės principo, kad nesikišame į kainodarą, į sprendimus“, – žurnalistams Klaipėdoje teigė V.Helgesenas, dalyvaujantis laivo-saugyklos „Independence“ sutikimui skirtoje konferencijoje.
„Faktas, kad Lietuva dabar turės daugiau galimybių, reikš konkurenciją, konkurencija greičiau lems mažesnes kainas“, – pridūrė ministras.
Faktas, kad Lietuva dabar turės daugiau galimybių, reikš konkurenciją, konkurencija greičiau lems mažesnes kainas.
Norvegijos vyriausybei priklauso 67 proc. „Statoil“ akcijų.
Lietuva nuo šiol importuos dujas iš dviejų šaltinių – „Gazprom“, kuris tiekia dujas vamzdynu, ir „Statoil“, nuo šių metų gruodžio tieksiantis dujas per SGD terminalą.
„Statoil“ parduodamų dujų kaina yra susieta su Didžiosios Britanijos dujų biržos BNP indeksu – rugpjūčio pabaigoje ji siekė apie 900-1000 litų už 1 tūkst. kubų, tačiau tikėtina, kad žiemą jos bus brangesnės. „Statoil“ SGD terminalui penkerius metus tieks po 0,54 mlrd. kubų dujų kasmet – minimalų būtiną metinį dujų kiekį.
SGD dujų tiekėja bendrovė „Litgas“ taip pat yra pasirašiusi dar 12 bendrųjų SGD tiekimo sutarčių, kad užtikrintų dujų tiekimą, jei poreikis išaugtų. Pagal šias sutartis dujos būtų perkamos momentinėmis (spot) kainomis.
„Gazprom“ dujas Lietuva rugsėjį vidutiniškai pirko po 1175 litus, skelbia Kainų komisija. Birželį, kai „Gazprom“ nuo gegužės ją daugiau kaip 20 proc. sumažino „Lietuvos dujoms“, ji buvo smukusi iki 968 litų, tačiau vėliau palaipsniui išaugo ir šiuo metu yra panaši, kaip ir 2014-ųjų pradžioje.
„Gazprom“ didžiausiai dujų importuotojai „Lietuvos dujos“ gegužę sumažino dujų kainą nuo maždaug 480 iki 370 JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 1 tūkst. litų).
