Ilgą laiką dėl stringančių B1 ir B2/3/4 viešai pasisakydavo tik IAE vadovybė. Tuo metu NUKEM-GNS koncernas tylėjo ir tik šiemet nusprendė į kritiką atsakyti viešai. Koncernas kaltina Lietuvą biurokratija, prastomis anglų kalbos žiniomis, vėluojančiais mokėjimais.
Visgi jų pačių, taip pat ir Ž.Jurkšaus žodžiais tariant, visi nori ir stengiasi baigti smarkiai vėluojančius projektus.
Nesusikalbėjo
Ribotos anglų kalbos žinios ir IAE darbuotojų projektų vadybos įgūdžių trūkumas esą lėmė kai kuriuos nesutarimus ir ginčus.
„Pavyzdžiui, techninės priežiūros grupė yra skiriama IAE, tačiau nemoka nė žodžio angliškai, o sutarties kalba – anglų. Dėl to viskam turi parūpinti vertimą. O būtent šie žmonės duoda leidimus statyboms, taigi yra labai svarbi sutarties vykdymo dalis“, – sakė statybos darbų IAE vadovas Thomas Pietschas.
 |
| Jurgitos Lapienytės nuotr./Thomas Pietschas |
Projektui trukdė ir biurokratija – NUKEM–GNS koncerno teigimu, įvairių darbų leidimus reikėjo derinti maždaug su 10 skirtingų institucijų.
„Tegu jie nereferuoja į tolimą istoriją. Šiandien visi projektai, kurie buvo pateikti, yra suderinti, statyboms leidimai gauti, niekas jiems netrukdo vykdyti ir su jokiomis institucijomis santykių neturi“, – į priekaištą apie biurokratiją atsakė IAE vadovas.
IAE, rangovo teigimu, taip pat kabinėjosi prie formalumų – nors konsorciumas jiems pateikė teisingus ir tvarkingus dokumentus, IAE, pavyzdžiui, neįtiko tai, kad spaudai buvo kitos spalvos, nei reikalavo IAE.
Nesaugūs konteineriai?
Ž.Jurkšaus teigimu, Vokietijos kompanija GNS nesilaikė sutartyje numatytų reikalavimų ir branduolinio kuro saugojimui pagamino ne tokius konteinerius, kokie buvo numatyti sutartyje.
„Pagamintų konteinerių parametrai neatitinka projekto. Vadinasi, reikia pagrįsti, kad pagamintas konteineris lygiai taip pat saugiai gali būti naudojamas. Jeigu pagrindimas bus tinkamas, vadinasi, mes turėsime keisti projektą ir iš naujo licencijuoti“, – sakė IAE vadovas.
Įrodyti, kad konteineriai yra saugūs ir tinkami panaudoto branduolinio kuro saugojimui, jų gamintojas GNS turės iki šių metų lapkričio mėnesio.
 |
| Jurgitos Lapienytės nuotr./Žilvinas Jurkšus |
Ž.Jurkšaus teigimu, pagrindinė vėluojančių statybų priežastis yra ta, kad trūksta projektų dokumentų.
Už konteinerius prašoma avansu sumokėti 22 mln. eurų. Ž.Jurkšus sako, kad tai bus padaryta, jei bus įvykdytos papildomos sąlygos.
„Turi būti duotos garantijos, kad visus konteinerius, jeigu nebus pripažinti tinkami, jie pataisys, kas yra sunkiai įmanoma, reiktų gaminti naujus. Arba jų tinkamumas turi būti pagrįstas“, – sakė Ž.Jurkšus. Tačiau pinigai gali būti pervesti ir dar GNS neįrodžius, kad konteineriai yra tinkami, nes jie IAE siūlo banko garantiją – jei konteineriai pasirodytų netinkami, tokiu atveju IAE atgautų pinigus.
„Jei mes gautume mokėjimus tik tuomet, kai užbaigiame darbus, mums reikėtų skolintis iš bankų, o klientas turėtų kompensuoti banko mokesčius“, – apie būtinybę jau dabar gauti pinigus už konteinerius sakė „NUKEM Technologies“ generalinis direktorius Ulfas Kutscheris.
 |
| NUKEM nuotr./Ulfas Kutscheris |
22 mln. eurų koncernas tikisi gauti artimiausiu metu. Iš viso laikinojoje panaudoto branduolinio kuro saugykloje turėtų stovėti apie 190 konteinerių. Saugykla statoma 50 metų – tol, kol bus nuspręsta, kaip toliau saugoti panaudotą branduolinį kurą.
Nesumokėjo už padarytus darbus
NUKEM–GNS skundžiasi, kad dalį lėšų projektams B1 ir B2/3/4 jis turėjo skirti pats. Pavyzdžiui, koncernas teigia atlikęs 80 proc. laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos darbų, tačiau apmokėta – tik 60 proc. (apie 32 mln. eurų koncernas projektui skyrė iš savo kišenės).
Panaši situacija susiklostė ir statant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą. NUKEM–GNS teigia atlikę 62 proc. projekto darbų, tam išleidę 126,5 mln. eurų, o gavę vos 65,1 mln. eurų.
„Kai jie priduos tuos darbus taip, kaip yra numatyta projekte, jokių užlaikymų nebus“, – aiškino Ž.Jurkšus.
Abu projektai turėjo būti baigti dar 2009 metais. 2011 metų IAE ataskaitoje teigiama, kad B1 projektas pabrango nuo 590 iki 667 mln. Lt. Projekto B2/3/4 kaina išaugo nuo 414 iki 428 mln. litų.
