Lietuvos elektros rinkoje – niekuomet nematytas kainų šuolis.
Trečiadienį nuo 18 iki 19 valandos Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys elektrą pirko už rekordinę didmeninę 4000 eurų/MWh kainą. Vidutinė didmeninė dienos kaina Lietuvai taip pat rekordiškai aukšta – net 824 eurai už megavatvalandę.
Palyginimui, liepos vidutinė kaina buvo 305,36 euro/MWh. Tokia kaina vis dar trigubai didesnė nei, pavyzdžiui, 2021 m. vidutinė elektros kaina, kai viena megavatvalandė biržoje kainavo 90,23 euro.
„Norfa“ ir „Maxima“ sustabdys patalpų vėsinimą
Į šią žinią sureagavo ir verslai. Prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė 18 valandai gerokai sumažinsiantis apšvietimą savo parduotuvėse, prekybos salėse bus išjungtas patalpų vėsinimas ir vėdinimas.
Anot pranešimo, „Norfos mažmena“ taip siekia atkreipti valdžios dėmesį į verslą žlugdančias elektros kainas.
„Norfos mažmena“ skaičiuoja, kad ši „supervalanda“ jai kainuotų apie 36 tūkst. eurų, neskaitant PVM.
„Šia akcija norime atkreipti valdžios dėmesį į neregėtas kainas elektros rinkoje ir prašome imtis priemonių padėčiai normalizuoti. „Norfos mažmena“ prisijungia prie gyventojų reiškiamo pagrįsto nepasitenkinimo elektros kainomis“, – pranešime cituojamas „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Tokį pat žingsnį žengė ir „Maxima“.
„Nuo 18 iki 19 valandos, kol elektros kaina biržoje bus rekordinėse aukštumose, planuojame sumažinti oro vėsinimą patalpose, ir vėliau iškart grįšime į įprastą oro kondicionavimo režimą. Šaldytuvai, kuriuose laikomi maisto produktai, ir kita svarbi įranga veiks įprastai", – trečiadienio popietę15min tvirtino „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Pasak jos, prekybos tinklas elektros kainų pokyčius stebi ir jau kurį laiką dėmesį yra sutelkęs į efektyvų elektros vartojimą.
„Mažiname apšvietimą ir jau greitu metu visose „Maxima“ parduotuvėse apšvieta bus sumažinta apie 30 proc. Įvertinome, kad tai neturi neigiamos įtakos darbuotojų darbo ir klientų apsipirkimo kokybei, tačiau ženkliai prisideda prie elektros sąnaudų mažinimo. Naktimis pradedame išjungti lauke esančias ir šviečiančias reklamas.
Be to, šiuo metu kas antroje „Maxima“ parduotuvėje ir beveik visuose sandėliuose yra įrengtas modernus LED apšvietimas, kuris yra draugiškesnis aplinkai bei leidžia taupyti elektros energiją. Mūsų skaičiavimai rodo, kad įdiegta LED technologija vienos „Maxima“ parduotuvės apšvietimui leidžia sumažinti išlaidas maždaug 46 proc.“, – teigė E.Dapkienė.
„Ignitis“ – didžiumai gyventojų nieko daryti nereikia
15min kalbintas „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius pabrėžė, kad didžiuma bendrovės klientų yra pasirinkę fiksuotos kainos tarifus, todėl elektra jiems kainuos tiek, kiek nurodyta sutartyje.
„Elektros kaina biržoje jiems įtakos nedaro. Yra kita kategorija klientų, kurie turi biržinius mėnesinius planus. Jiems daryti kažko specialaus nėra būtina, tiesiog tie valandiniai kainų šuoliai atsispindės mėnesio gale vidutinėje elektros kainoje“, – sakė jis.
Anot A.Ketleriaus, nedidelė dalis buitinių Lietuvos vartotojų yra įsirengę išmaniuosius skaitiklius ir pasirinkę valandinius biržinius planus, todėl jeigu nori sutaupyti, jiems vertėtų vengti tą valandą naudoti daugiau elektros – pavyzdžiui, tuo metu nekrauti elektromobilio, nejungti stambios buitinės technikos.
„Tokie klientai patys proaktyviai seka kainas ir atitinkamai reguliuoja savo suvartojimą“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ atstovas. Jis pridūrė, kad ne visi, turintys išmaniuosius skaitiklius, yra pasirinkę valandinius biržinius planus.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad įtaką paklausai daro ir elektros energijos suvartojimas. Dėl šios priežasties gyventojų ir verslo pastangos taupyti elektrą galėtų lemti ne tik mažesnį faktinį elektros suvartojimą, bet ir mažesnes jos kainas.
A.Ketlerius negalėjo tiksliai įvardinti, kiek šalies verslo klientų yra pasirinkę valandinius planus, tačiau pažymėjo, kad jų greičiausiai yra „nemažai“. Tokie verslai taip pat aktyviai seka elektros kainas ir į jas reaguoja.
„Ypač jeigu tai yra įmonės, imlios elektros energijai ir turi galimybę, pavyzdžiui, valandai išjungti šaldiklius. Per tą laiką produkcija neatitirpsta, žalos nepatiriama, bet suvartojimas krenta. <...>. Tokie klientai yra didesnės įmonės, pramonės objektai ir panašiai, kurie nemažai energijos suvartoja“, – paaiškino „Ignitis grupės“ atstovas.
Pramonininkai: toks kainų pikas – sunkiai suvokiamas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius stebėjosi taip smarkiai išaugusiomis elektros kainomis ir teigė, kad tokiu metu verslams vykdyti veiklą yra nuostolinga.
„Aišku, 4 eurai už kilovatvalandę yra kosmosas. Prieš porą mėnesių stebėjomės 1 euro už kilovatvalandę kaina“, – 15min sakė V.Janulevičius.
„Tokiu metu vykdyti gamybą yra nuostolinga. Elektros energija įmonėms, dirbančioms apdirbamojoje pramonėje ir toms, kurios daugiausia eksportuoja iš Lietuvos, ankstesniame kainų lygmenyje sudarydavo nuo 8 iki 10 proc. bendros produkto savikainos. Visa kita buvo žmonių darbas, medžiagos, žaliavos ir taip toliau“, – pridūrė pašnekovas.
Anot jo, elektrai pabrangus 10-40 kartų, produkcijos tiek pabranginti neįmanoma, nes pasirašytose sutartyse kainos jau yra užfiksuotos.
Ko šiuo atveju gali imtis įmonės? Pasak V.Janulevičiaus, kai elektros kainos pikas trunka valandą ar dvi, įmonėms gali tekti pereiti iš standartinės gamybos į vadinamąjį laisvosios eigos režimą.
„Tai yra toks režimas, kai rengimai stovi laukimo režime. Pramonėje „biržinę“ (valandinę) elektros kainą, mūsų žiniomis, yra pasirinkę 60-70 proc. įmonių, tad joms tokiu būdu apsimoka paleisti žmones poilsio valandėlei ar dviem. Kai kaina grįžta į normalų režimą, jie gali tęsti produkcijos gamybą. Kiek tokių įmonių bus – tai sunku nuspėti“, – sakė V.Janulevičius.
Pasak jo, kad būtų galima išvengti tokių elektros kainos pikų, tikslinga derinti veiksmus su didžiaisiais elektros vartotojais Lietuvoje, taip pat – kolegomis iš Latvijos ir Estijos.
„Galėtume prigesinti, išjungti tam tikras įmones, kurios nėra būtino naudojimo, kad tą kainą sumažintume. Kadangi tai „Baltpool“ birža, turėtume kalbėti su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, kad suderintume grafikus, kiek tai įmanoma, kad galėtume suvaldyti elektros kainos šuolius ir poreikį“, – sakė pramonininkų atstovas.
Tuo metu ilguoju laikotarpiu, jo teigimu, verslams reikėtų investuoti į atsinaujinančią elektros generaciją iš atsinaujinančių išteklių, pirmiausia – į vėjo ir saulės energiją.
„Atsinaujinantys šaltiniai per metus gali užtikrinti stabilų tiekimą – iki 70 proc., tai iš kitų šaltinių reikėtų tik 30 proc. Kiekviena įmonė turėtų turėti nuosavą elektros generavimą“, – tvirtino V.Janulevičius.
Tuo metu SBA grupės viceprezidentas teigė, kad tokios elektros kainos verslui tampa sunkiai pakeliama našta.
Pramonėje „biržinę“ elektros kainą, mūsų žiniomis, yra pasirinkę 60-70 proc. įmonių, tad joms tokiu būdu apsimoka paleisti žmones poilsio valandėlei ar dviem.
„Šiandieninis kainos pikas biržoje sveiku protu sunkiai suvokiamas. Valdydami sąnaudas šiandien ir kitais pikiniais laikotarpiais gamyklose stabdome energijai labiausiai imlius gamybos procesus, atliekame įrengimų profilaktiką, suplanuojame pertraukėles darbuotojams“, – komentare 15min sakė koncerno SBA grupės viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
Pasak jo, SBA grupės įmonėse taikomi sprendimai per pirmąjį šių metų pusmetį padėjo sutaupyti 10 proc. energijos, tačiau tokios nestabilios ir aukštos energijos kainos mažina šalies įmonių konkurencingumą tarptautiniu mastu.
„Šioje situacijoje labai svarbus ir reikšmingas turėtų būti valstybės atsakas į krizę, kad dėl milžiniškų sąnaudų už energiją nekiltų grėsmė darbo vietoms ir šalies ekonominiam gyvybingumui“, – nurodė jis.
Vienos didžiausių Lietuvoje baldų gamybos įmonių „Vilniaus baldai“ generalinis direktorius Jonas Krutinis komentavo, kad įmonė šiandien maksimaliai išjungia tai, ką gali, nestabdydama gamybos proceso.
„Gamyba yra kompleksinis ir inertiškas procesas, kurį nutraukti ir atnaujinti gana sudėtinga. (…) Visgi elektros kainų augimas, kuris fiksuojamas jau kurį laiką, yra vienas iš reikšmingų veiksnių, turinčių įtakos bendroves veiklai ir rezultatams. Pagal dabartinę situaciją, galima numatyti, kad tai išliks aktualu ir artimiausioje ateityje”, – 15min komentavo J.Krutinis.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius 15min sakė, kad situacija kelia nerimą.
Pasak jo, nesulaukus valstybės paramos, verslas patirtų gan didelių sunkumų, nes jau ir dabar elektros kaštai jiems yra išaugę po 2–3 kartus.
„Jei pakils dar labiau – 5–6 kartus – tai gali labai atsiliepti tiek įmonių veiklai, tiek gaminamos produkcijos kiekiams. Sunku prognozuoti, bet tai yra klausimas, į kurį kreipiame dėmesį, nes tai susiję su Lietuvos ekonomika, bendruoju vidaus produktu ir kitais dalykais“, – akcentavo R.Sartatavičius.
Kodėl taip brangu?
Nors augančias elektros kainas didžiąja dalimi lemia augančios gamtinių dujų, kurios vis dar naudojamos gaminant elektrą, kainos, tokia neįprastai aukšta trečiadienio elektros kainą lėmė „Nord Pool“ biržos algoritmai, aiškina Lietuvos atstovai.
Trečiadienio rytą „Ignitis grupės“ išplatintame pranešime buvo teigiama, kad elektros kaina 18 valandai Lietuvos laiku galėjo būti gerokai pigesnė, tačiau suveikus „Nord Pool“ biržos algoritmui, bendrovės pasiūlymas buvo atmestas.
Rytiniame susitikime su Seimo Darbo partijos frakcija energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat teigė, kad aukštas kainas lėmė antradienį susiklosčiusi per didelė elektros paklausa ir formaliai per maža pasiūla, nors, jo teigimu, Lietuvos gamintojai realiai galėjo pasiūlyti savo pajėgumus, kurie būtų sumažinę elektros kainą.
„Pritrūko, nes „Igničio“ didžiulio kiekio elektros iš devinto bloko (Lietuvos elektrinės – BNS) pasiūlymas buvo atmestas dėl vadinamojo paradokso, kai „Ignitis“ ateina su kaina, kuri yra žemesnė – apie 500 (eurų už megavatvalandę – BNS), bet kiekis numuša kainą tiek, kad kaina tampa per aukšta, jeigu tokį kiekį paima“, – D.Kreivį cituoja naujienų agentūra BNS.
„Ignitis grupės“ teigimu, tokia situacija Lietuvos rinkoje ne pirmą kartą kartojasi dėl vadinamojo biržos taikomo „paradoksalaus atmetimo“, dėl kurio galutinę didmeninę kainą suformuoja brangesni pasiūlymai.
Teoriškai taikoma metodika, kai elektra prekiaujama biržoje, turėtų leisti elektrą įsigyti geriausiomis kainomis, tačiau „Ignitis grupės“ atstovų teigimu, besikartojanti situacija neleidžia aukcionų laimėti net gerokai pigesnę elektros energiją pasiūliusiems šalies gamintojams.
Lietuvos elektros rinka yra priklausoma nuo kitose šalyse gaminamos elektros, mat mūsų šalis ją priversta importuoti. Lietuva pasigamina iki 35 proc. sau reikalingos energijos, o didžiąją dalį importuoja iš Švedijos. Elektra perkama per „Nord Pool“ elektros biržą.
Kainas į nematytas aukštumas iškėlė padidėjusios dujų kainos, kadangi atsinaujinančių energetikos išteklių vis dar nepakanka norint užpildyti elektros paklausą. Jeigu elektros poreikis yra didesnis nei gali patenkinti pigūs atsinaujinantys ištekliai, „Nord Pool“ biržoje kainos pritaikomos pagal brangiausio dar reikalingo gamintojo kainas – taigi pagal dujomis kūrenamų elektrinių kainas.
Šiuo konkrečiu atveju, antradienį, vykdant elektros sandorius ateinančiai dienai, trečiadieniui, „Ignitis grupės“ valdomas Kombinuoto ciklo blokas pasiūlė mažesnę kainą.
„Ignitis grupė“ teigia, kad Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ elektros kainos. Nepaisant to, pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.
„Paradoksalus atmetimas – biržos taikomas algoritmas, kuris net ir mažesnės kainos pasiūlymus atmeta, jei pasiūlymo dydis neatitinka poreikio. Dėl to rekordinę kainą formuoja nedideli, tačiau labai brangūs gamybos pajėgumai. Pavyzdžiui, trečiadienį nuo 18 iki 19 val. visose Baltijos šalyse elektros energija kainuos 4000 Eur/MWh ir šią kainą nulėmė vos 2,14 MWh“, – rašoma pranešime.
„Ignitis grupė“ teigia, kad KCB pasiūlytos kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavo biržoje.
Įmonės atstovai teigia, su tokia situacija susiduriantys ne pirmą kartą ir dėl paradoksalaus pasiūlymų atmetimo ne kartą kreipęsi į „Nord Pool“ biržą, siekdama išsiaiškinti, ar neįvyko klaida, kai daug pigesni pasiūlymai yra atmetami.
„Tačiau iki šiol gauti atsakymai, kad algoritmas veikia teisingai. Dėl to „Ignitis grupė“ palaiko Energetikos ministerijos siekį ištirti, ar kainų Lietuvos prekybos zonoje nelemia mūsų rinkai ne iki galo tinkamas algoritmo taikymas“, – rašoma pranešime.
Kalbėdamas su 15min A.Ketlerius teigė, kad vidutinės elektros kainos mažėjimui fundamentalių priežasčių nėra – ji išliks aukšta dėl rekordinės gamtinių dujų kainos, tačiau prognozuoti, ar tokie laikini kainų šuoliai kartosis, yra labai sunku.
„Dėl tokių šuolių susideda daugybė veiksnių – ir pralaidumai, ir ką tuo metu rinka gali pasiūlyti, ir galų gale vartojimas, kaip susidėlios poreikis elektros energijai. Mes norime, kad tokių šuolių nebūtų. 4000 eurų yra maksimalus „Nord Pool“ įkainis, bet prognozuoti, ar tokie šuoliai kartosis, šiuo metu negalime“, – sakė pašnekovas.
Ministras žada „taisyti algoritmą“
Trečiadienį Darbo partijos frakcijos susitikime su D.Kreiviu, ministras žadėjo, kad algoritmas turėtų būti pakoreguotas.
„Kelis kartus buvo aiškintasi su „Nord Pool“ dėl šitos situacijos, vakar ir į VERT (Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą – BNS) kreipiausi, vakar kalbėjo ir „Litgrid“ su „Nord Pool“ – planuojame labai stipriai tą klausimą išsikelti, gal galima algoritmo nekeičiant kažkaip jį modifikuoti, kad tokių nesąmonių nebūtų, nes tai yra nesąmonė ir europinio masto nesąmonė“, – teigė jis.
Pasak energetikos ministro, antradienis buvo „baisiausia diena elektros energetikos istorijoje“.
Pasak D. Kreivio, dėl minėto atmetimo paradokso, Kauno ir Panevėžio dujomis kūrenamos elektrinės neteikia pasiūlymų biržai – nors jos galėtų iš esmės pakeisti situaciją.
„Bandome padaryti kartu su reguliatoriumi (VERT – BNS), kad mažesnieji generatoriai, kaip Panevėžys, kurie rodo, kad jie turi veikti ir gali veikti, bet jie nepaduoda elektros, – to dalyko negali būti, mes tai spręsime“, – D.Kreivį cituoja BNS.
Darbo frakcijos atstovams pasiteiravus, ar nebūtų verta pasitraukti iš „NordPool“ biržos, D. Kreivys teigė, kad tokiu atveju tektų kalbėtis su kita birža, pavyzdžiui, Lenkijos TGE.
„Birža kažkokia turi būti, negali be biržos, yra visa direktyvinė aplinka, yra rinka, negali išeiti iš „NordPool“. Tuomet turi galvoti apie kitą, gal lenkišką. Šiandien ryte jau sakiau, gal kalbėtis su lenkais, kad TGE ateitų, Lenkijos birža, nes taip gyventi, kaip dabar gyvename, negalime“, – sakė D. Kreivys.
Naujienų agentūra BNS primena, kad apie galimą Lietuvos pasitraukimą iš „Nord Pool Spot“ prekybos elektra biržos prieš dvejus metus pirmą kartą prakalbo tuometinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vis dėlto, D.Kreivio teigimu, net ir pavykus išspręsti šią problemą, elektros kainos netolimoje ateityje vis viena išliktų aukštos, kadangi nėra prielaidų mažėti dujų kainoms.
„Vakar dujų kaina šokinėjo nuo 220 iki 260 (eurų už megavatvalandę – BNS), 20 proc. per dieną – tokių kosmosų nėra buvę. Kaina prieš dvi savaites buvo 150, kai pasakė, kad Putinas nepriima iš „Siemens“ turbinos, kaina iš karto virš 200, vakar dėl neaiškių priežasčių pakilo iki 250“, – BNS cituoja D.Kreivį.
Neproporcingai aukštos elektros kainos jau sukėlė ir kitų politikų, ir verslo reakcijų.
Socialdemokratai paragino užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir D.Kreivį valstybės vardu pradėti tarptautinę kampaniją reikalaujant peržiūrėti elektros energijos pardavimų biržos „Nord Pool“ tvarkas ir taisykles.
„Ministrai turėtų imtis aktyvių veiksmų gindami Lietuvos interesus – burti sąjungininkus ir reikalauti peržiūrėti „Nord Pool“ taikomas taisykles ir prekybos tvarkas. Kai panori, abu ministrai gali būti labai karingi. O kai kalbama apie energetiką – ir toliau miega“, – pranešime cituojamas Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Pasak G.Palucko, subūrus sąjungininkus Europos Sąjungoje ir darant politinį spaudimą norvegų ir švedų kompanijoms, kurios ir nustato „Nord Pool“ taisykles, galima pasiekti rezultatų.
