Karaliaus Salmano ir plačios jo giminės valdoma itin daug naftos ir dujų išgaunanti ir eksportuojanti Saudo Arabija priversta konstatuoti, kad, per pastaruosius pusantrų metų pasaulinėms natos kainoms kritus apie 60 procentų, net ir tokia turtinga šalis bus priversta taupyti. Todėl nuo antradienio Saudo Arabijoje, kur, pavyzdžiui, benzinas iki šiol kainavo apie 20 euro centų už litrą, degalai pabrangs daugiau kaip du kartus.
Gerokai apkarpomos dotacijos ir kitoms degalų bei energijos rūšims. Visos šios priemonės, deja, neišspręs Saudo Arabijos problemų – ir kitų metų biudžeto deficitas, planuojama, bus apie 90 milijardų dolerių, kai visos šalies išlaidos yra apie 250 milijardų.
Per pastarąjį dešimtmetį, kai naftos kainos buvo itin didelės, Saudo Arabija sukaupė apie 700 milijardų dolerių valiutinių atsargų, bet, jei šalies biudžeto deficitas ir toliau bus toks milžiniškas, šių pinigų ilgam neužteks.
Panašioje tik gerokai prastesnėje padėtyje atsidūrė ir kitos ne tokios turtingos, bet nuo naftos ir dujų eksporto priklausomos šalys. Dotacijos degalams sumažino jau beveik visos Persų įlankos valstybės.
Venesueloje naftos dolerių trūkumas nuvertė daug metų valdžiusią kairiųjų populistų vyriausybę, daug problemų iškilo Rusijai, o nuo kitų metų pradžios jų bus dar daugiau, nes naftos eksportą planuoja smarkiai padidinti Iranas, kuriam nustos galioti tarptautinės ekonominės sankcijos.
