Nuo planų statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus šiaurės Vokietijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje, iki galimų naujų dujų tiekimo maršrutų per Ispaniją ir Viduržemio jūrą – Europa ieško būdų atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Ekspertai teigia, kad tam prireiks kelerių metų.
Vidurio Danijoje esančiame Midelfarte praėjusį mėnesį buvo atnaujintas Baltijos jūros dujotiekio – planuojamos 900 km ilgio jungties – projektas, daugiausia skirtas padėti Lenkijai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
„Žinoma, turime užsitikrinti dujas Danijos sistemoje, bet iš esmės projektas skirtas padėti mūsų gerų kaimynų dujų sistemoms ir geriems mūsų draugams lenkams“, – naujienų agentūrai AFP teigė Danijos energetikos infrastruktūros operatorės „Energinet“ įgyvendinamo projekto vadovas Sorenas Juulas Larsenas.
Praėjus vos savaitei po Rusijos invazijos į Ukrainą, Danijos aplinkosaugos institucija, nerimavusi dėl projekto poveikio vietos pelių ir šikšnosparnių populiacijoms, po devynių mėnesių sustabdymo suteikė leidimą tęsti statybas.
„Dujotiekis buvo sustabdytas, nes trūko leidimų, susijusių su gamtos ir retų rūšių apsauga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Danijos tarptautinių studijų instituto mokslininkė Trine Villumsen Berling.
„Tikėjomės, kad jis netrukus bus patvirtintas, bet, žinoma, dėl karo tai tapo aktuali problema“, – pridūrė ji.
Visiems neužteks
Beveik prieš 20 metų suplanuotas dujotiekis, kurio dalis drieksis po vandeniu, buvo pradėtas statyti 2018 m. Dabar tikimasi, kad veikti jis pradės spalį, o visu pajėgumu – nuo 2023 m. sausio 1 d.
„Intensyviai bendradarbiaujame su visais rangovais, kad paspartintume (ir) padarytume viską, ką galime, kad laikytumėmės tvarkaraščio“, – apsilankęs statybvietėje paaiškino S.J.Larsenas.
Dujotiekis, kurio metiniai transportavimo pajėgumai sieks 10 mlrd. kubinių metrų dujų, turėtų patenkinti apie 50 proc. Lenkijos poreikio. Prieš trejus metus ji paskelbė, kad 2022 m. nutrauks sutartį su Rusijos milžine „Gazprom“.
Nors tai – gera žinia Lenkijai, ji gali sukelti problemų kitoms Europos šalims, siekiančioms atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų.
Norvegija, antra pagal dydį dujų tiekėja Europoje po Rusijos, šiuo metu naudoja visus savo pajėgumus, todėl didesnis kiekis į Lenkiją siunčiamų dujų reiškia mažesnį tiekimą likusiai žemyno daliai.
„Šis projektas padės Lenkijai, bet gali sumažinti Norvegijos dujų eksportą į JK ir Vokietiją“, – naujienų agentūrai AFP teigė tyrimų bendrovės „Rystad Energy“ ekspertas Zongqiang Luo.
Be to, daugelis ilgalaikių sutarčių, sudarytų tarp Rusijos ir Europos tiekėjų, galioja dar 10–15 metų, pažymėjo jis.
Nors ES priešinasi raginimams nedelsiant uždrausti rusiškas dujas, ji paskelbė planus šiais metais dviem trečdaliais sumažinti importą, o visiškai atsisakyti – iki dešimtmečio pabaigos.
Norvegijai tiekiant dujas visu pajėgumu, senkant Nyderlandų ir JK telkiniams, o Rusijos dujas paskelbus nepageidaujamomis, Europa ieško galimybių įsigyti dujų iš kitų valstybių, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), gabenamas laivais iš JAV, Kataro ir Afrikos.
Tačiau tokiam importui reikia statyti didelius SGD terminalus arba bent jau įsigyti vadinamuosius plūduriuojančius saugojimo ir kartotinio dujinimo įrenginius (angl. FSRU).
Alternatyvų paieška
Sustabdžius dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą, Vokietija skubiai atnaujino tris SGD terminalo projektus, kurie anksčiau nebuvo prioritetiniai.
Vieną jų planuojama užbaigti 2023–2024 m. žiemą, o kitus du – ne anksčiau kaip 2026 m.
Suomija ir Estija praėjusią savaitę paskelbė planus bendrai nuomotis plaukiojantį SGD terminalą, užtikrinsiantį abiejų šalių dujų tiekimo saugumą.
Estija, Latvija ir Lietuva paskelbė sprendimą nutraukti rusiškų dujų importą nuo balandžio 1 d.
Pietų Europoje Ispanija ir Portugalija stiprina alternatyvų paiešką, kad padėtų Europai atsisakyti rusiškų dujų.
Didžiausias Portugalijos Sineso uostas per mažiau nei dvejus metus planuoja padvigubinti savo dujų terminalo pajėgumus.
Ispanija, kuri dujotiekiu sujungta su Alžyru ir turi didelius SGD terminalus, galėtų pasiūlyti kitą tiekimo variantą Europai, tačiau, kad šis tikslas būtų pasiektas, dar reikia daug ką nuveikti. Pirmiausia gerinti susisiekimą su likusia ES dalimi, ypač Prancūzija.
Kitas svarstomas variantas – prijungti Europą prie dujų tiekimo iš rytinės Viduržemio jūros dalies, kur per pastaruosius 20 metų prie Izraelio ir Kipro buvo aptikti dideli telkiniai.
