„Labai norėčiau, kad „Gazprom“ taptų brangiausia kompanija pasaulyje“, – 2007 m. svajojo Dmitrijus Medvedevas, kuris tuo metu buvo kompanijos valdybos narys.
Tokios svajonės buvo pagrįstos – tuo metu „Gazprom“ buvo trečia pagal brangumą bendrovė pasaulyje.
„The Insider“ duomenimis, „Gazprom“ rinkos vertė doleriais sumažėjo daugiau nei septynis kartus. Net brangiausių Rusijos bendrovių sąraše „Gazprom“ užima tik šeštąją vietą, nusileisdamas ir savo antrinei bendrovei „Gazprom Neft“.
Investuotojai „Gazprom“ vertino su didele meile – būti bendrovės investuotoju reiškė gerus dividendus. Tačiau 2022 m. pirmą kartą per 25 metus akcininkai negavo dividendų, nes juos nusavino valstybė.
Šiemet dividendų niekas nesitiki, nes pagrindinė „Gazprom“ veikla neša nuostolius. Tai susiję ne tik su sankcijomis ir karu, bet ir su korupcija bei blogu bendrovės valdymu.
„Gazprom“ prieš karą
XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Vakarų Vokietija buvo viena pirmųjų Vakarų Europos šalių, pradėjusių partnerystę su SSRS. Dėl to pigios dujos iš Rusijos (SSRS) leido sparčiai plėtoti pagrindinius Vokietijos pramonės sektorius – chemijos, inžinerijos ir maisto.
