Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad pagrindinė kainos pokyčio priežastis – skirtumas tarp pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio, fiksuoto bazinėje kainoje, bei ataskaitiniu laikotarpiu faktiškai pagaminto ir realizuoto didesnio šilumos kiekio.
Kainos pokytį lėmė ir perskaičiavimas dėl nesusigrąžintų patirtų apyvartinių taršos leidimų sąnaudų, kurios nebuvo įskaitytos dabartinėje galiojančioje bazinėje šilumos kainoje, bei dėl šilumos kainoje įskaitytų sąnaudų kurui bei šilumai įsigyti ir faktiškai patirtų sąnaudų skirtumo, susidariusio 2017 m. kovo 30 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, bazinėje šilumos kainoje atsiranda papildoma dedamoji, kuri yra 0,05 ct/kWh.
Bazinė šilumos kaina susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Šiuo metu VŠT bazinės šilumos kainos pastovioji dalis yra 1,07 ct/kWh. Iš to skaičiaus 0,33 ct/kWh sudaro personalo sąnaudos, 0,25 ct/kWh – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, 0,16 ct/kWh – investicinė grąža, 0,15 ct/kWh – einamojo remonto sąnaudos ir 0,18 ct/kWh – kitos sąnaudos. Kintama dedamoji priklauso didžiąja dalimi nuo atitinkamo mėnesio kuro kainos. Birželio mėnesį kintamoji dedamoji sudaro 2,11 ct/kWh.
Šių metų birželio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Vilniaus mieste yra viena mažiausių Lietuvoje – 3,47 ct/kWh (su 9 proc. PVM).
Paskutinį kartą bazinė šilumos kaina Vilniaus miestui buvo nustatyta 2017 m. balandžio mėnesį ir įsigaliojo nuo tų pačių metų birželio 1 d.
„Nustatant bazinę šilumos kainą antriesiems bazinės šilumos kainos galiojimo metams, naudos klientams turės dedamųjų perskaičiavimas, kurį VŠT inicijavo remdamasi Šilumos kainos nustatymo metodika. Perskaičiavimas leidžia skaidriai reguliuoti įmonės ir vartotojų interesus“, – paaiškino VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
