Kovo 15–21 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 14 proc. iki 52,3 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje savaitės kainos nepakito ir siekė 43,9 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros energijos gamyba Lietuvoje išliko stabili, tačiau perpus mažėjo vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis. Aplinkinėse šalyse taip pat vyraujant mažai vėjo generacijai, vidutinė kaina Švedijos pietuose augo 17 proc. – daugiausiai regione – ir pasiekė 50,5 Eur / MWh, o pusė elektros eksporto srauto iš Lietuvos buvo nukreipta į Švediją. Lyginant su prieš tai buvusia savaite, eksporto srautas padidėjo 141 proc. ir sudarė 28 proc. visų komercinių srautų tarp Lietuvos ir Švedijos“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Pasak jo, kainų padidėjimą Lietuvoje ir Švedijoje lėmė nakties metu dvigubai išaugę srautai iš Švedijos į Vokietiją.
„Būtent čia, sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, formavosi aukščiausia kaina. Situaciją dienos metu Vokietijoje iš esmės keitė saulės gamyba, kuri, šiltėjant orams ir daugėjant saulėtų dienų skaičiui, vidurdienį jau padengia ketvirtadalį viso poreikio. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad vis dažniau kainų pokyčius mūsų rinkoje aiškiname tendencijomis Vokietijoje ar kitose šalyse, su kuriomis tiesiogiai nesiribojame, o tai rodo, kad elektros rinkos darosi vis labiau integruotos“, – sako L.Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo penktą savaitę iš eilės, o lyginant su praėjusią savaitę buvo 1 proc. mažesnis ir siekė 201 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 17 proc., o vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 88 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 23 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės 2 proc., kitos elektrinės – 12 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę padidėjo 1 proc., gamyba vėjo jėgainėse sumažėjo 48 proc., šiluminėse elektrinėse gamyba išliko stabili, o kitų elektrinių gamyba padidėjo 1 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 1 proc. 23 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 20 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 57 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 29 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 51 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 1 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 49 proc..
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 55 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 1 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 34 proc., o Švedijos kryptimi – 13 proc.
