Viskas pasikeitė pernai metų pabaigoje, kada prasidėjo pirmasis Lietuvos elektros energijos rinkos liberalizavimo etapas.
Nuo šiol rinkoje pradėjo veikti rinkos ekonomikos dėsniai ir dėl vartotojų ėmė kovoti daugiau bendrovių – nepriklausomų elektros energijos tiekėjų.
Būtent tai, pasak 15min pašnekovų – Energetinių tyrimų instituto vadovui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriui Tomui Janeliūnui bei Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertui Rytui Staseliui – ir atrodo svarbiausia žinia: vartotojas pagaliau gali rinktis, ieškoti jam geriausių pasiūlymų ne tik kainos, bet ir, pavyzdžiui, ekologiškumo prasme.
Su ekspertais kalbėjome, kaip Lietuvoje vykstantis elektros rinkos liberalizavimas skiriasi nuo kitų šalių.
Nustebino tik vienas dalykas
Be didelių staigmenų – taip apie pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, startavusį praėjusiais metais, kalbėjo prof. T.Janeliūnas.
„Pradžia tikrai sklandi: atrodo, kad informacija pasiekė žmones, o jų supratimas, kodėl to reikia, buvo pakankamai aukštas. Todėl, mano manymu, pirmasis etapas tikrai buvo sėkmingas, o ir dabar – prasidėjus antrajam etapui – nemažai žmonių suskubo rinktis nepriklausomą tiekėją“, – kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, galima buvo prognozuoti ir tai, jog iš savo paslaugas teikusių bendrovių viena ar net kelios nubyrės. Taip ir nutiko – įmonė „Inregnum“ nuo šių metų balandžio 1 dienos nutraukė savo, kaip nepriklausomo energijos tiekėjo, veiklą. Iš viso elektros energiją pirkti iš „Inregnum“ buvo pasirinkę tik apie 1,5 tūkst. vartotojų. Visiems jiems energijos tiekimas nenutrūko – jie yra perleisti kitam tiekėjui „Elektrum Lietuva“, kuris užtikrina energijos tiekimą tokiomis pat sąlygomis kaip nurodyta su vartotojais sudarytose sutartyse.
Ekspertų nenustebino ir tai, jog didžioji dalis vartotojų rinkosi elektros tiekimo rinkoje gerai žinomą bendrovę „Ignitis“. Kur kas didesnis netikėtumas buvo „Perlo Energija“, kuriam elektros energijos tiekimą jau patikėjo daugiau nei 67 tūkst. namų ūkių.
„Ignitis“ turi ir turės dominuojantį pranašumą, nes žmonės įpratę prie dabartinių sąlygų ir tiekėjų. Jie nenori rizikuoti, turėti reikalų su nepažįstamomis kompanijomis, kurių nėra patikrinę, nežino, kaip elgiasi su klientais, koks aptarnavimo lygis. Jie renkasi saugesnį variantą – likti su pažįstamu. Tas konservatyvus ir atsargus pasirinkimas tikrai gali būti dominuojantis ir likusiuose etapuose.
„Perlo Energija“, tikėtina, dalį vartotojų sudomino dėl gana patrauklių kainų. Kita vertus, tai bene vienintelis elektros energijos tiekėjas, kuris leidžia vartotojams atsiskaityti vadinamu senuoju, arba tradiciniu būdu, t.y. su knygelėmis atėjus į „Perlo“ terminalą. Dalis žmonių (tikėtina – daugiau vyresni, gyvenantys ne didmiesčiuose), kurie yra įpratę kitus mokesčius taip mokėti, nelinkę priimti naujų atsiskaitymo būdų. Todėl jiems „Perlo“ pasiūlymas turėjo būti vienas iš patraukliausių argumentų, kodėl jie nutarė rinktis šį tiekėją“, – sakė prof. T.Janeliūnas.
Pasiūlymuose pasigedo inovatyvių produktų
Tokios šalys, kaip Didžioji Britanija, Italija, Čekija, Belgija ir Nyderlandai liberalioje elektros energijos rinkoje gyvena jau 10-20 metų. Net ir mūsų kaimynės Latvija bei Estija šį žingsnį žengė anksčiau. Ar Lietuvoje vykstantis procesas panašus į tai, kas vyko svetur?
Lietuvoje demonopolizacija buvo labai griežtai reglamentuota valstybinių institucijų.
Ekspertų teigimu, vienas iš išskirtinumų – kad Lietuvoje demonopolizacija buvo labai griežtai reglamentuota valstybinių institucijų. Pasak R.Staselio, viena vertus, tai suteikia daugiau saugumo, kita vertus, sudaro mažiau galimybių kurti unikalius pasiūlymus. Pavyzdžiui, su išmaniaisiais produktais. Remiantis Europos Elektros Energijos Reguliuotojų Tarybos duomenimis, seniau elektros energijos tiekimo rinką liberalizavusios Vakarų Europos šalys, turi daugiau nei 13 produktų, leidžiančių vartotojams identifikuoti energijos „parazitus“ ir taip sumažinti savo energijos sunaudojimą. Prasidėjus informacinei kampanijai Lietuvoje, buvo kalbama, jog tai – šansas mūsų šalies „start’upams“ kurti ir kartu su tiekėjais pasiūlyti daugiau „energytech“ produktų. Deja, kol kas proveržio šioje srityje neįvyko.
„Latvijoje ir Estijoje tokia tendencija buvo gana ryški – nemaža dalis tiekėjų kartu su tiesiogine savo paslauga – elektros energijos tiekimu – vartotojams pasiūlė inovatyvių produktų, pvz., apskaitos. Šiuos produktus tiekėjai pirko iš juos kuriančių įmonių – įvairių „start’upų“ subrangos pagrindu, o vartotojams pateikdavo pasiūlymų paketuose. Tai ypač pasakytina apie Estiją. Tiesą sakant, kažko panašaus tikėjausi ir Lietuvoje. Deja, taip neįvyko“, – sakė R.Staselis.
Ko pritrūko? „Reikia laiko apsiuostyti – rinka tik dabar atsivėrė“, – pastebėjo ekspertas, pabrėžęs, jog šiaip ar taip lietuviai kol kas paslaugų tiekėjus (taip pat ir elektros) renkasi daugiausia pagal kainą.
„Tiek Estijoje, tiek ir Latvijoje liberalizacija kilstelėjo kainas, nes jose valdžia kartu su liberalizacija atsisakė tam tikrų subsidijų, paramos – nebeduotavo tam tikrų produktų“, – pastebėjo pašnekovas.
Kalbų esą elektros kainos kyla ir toliau kils netrūksta ir Lietuvoje. Tačiau šiuo atveju ekspertai dar kartą primena: laisva elektros rinka nėra vien apie vartotojui palankią kainą. Dereguliacijos esmė – galimybė laisvai rinktis, ieškant savo namų ūkiui tinkamiausio elektros tiekimo varianto.
„Savaime aišku, kad nemažai daliai žmonių prioritetas yra kaina. Tai iš dalies galėjo lemti ir „Perlo“ sėkmės istoriją. Kita vertus, galima tikėtis augimo tų vartotojų, kuriems svarbi energijos kilmė. Žalioji energija ir su ja susiję pasiūlymai jau prieš daug metų buvo svarbus pasirinkimo kriterijus, pvz., Belgijoje“, – pažymėjo R.Staselis.
Priminsime, kad elektros rinkos liberalizavimas Lietuvoje sutapo su biržoje išaugusia elektros kaina. Tačiau tai nėra susiję tiesiogiai su dereguliavimu – tiesiog laisvoje elektros rinkoje kainos pokyčiai jaučiasi dažniau. Iki dereguliacijos Lietuvos gyventojai elektros kainos pokytį jusdavo kartą per metus, nes kainą reguliavo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. O dabar, kaip jau minėta, kaina kinta nuolat, priklausomai nuo to, kas vyksta visame regione biržoje.
Suprasti akimirksniu: Kas yra elektros rinkos dereguliacija?
- Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
- Dabar elektros tiekimo paslaugą galės siūlyti įvairios bendrovės, kurios, be konkurencingos kainos, tikėtina, kad pasiūlys ir daug kitų vartotojui naudingų paslaugų.
- Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų, o nuo 2021 m. jų pavyzdžiu seka ir buitiniai vartotojai. Iš viso numatyti trys dereguliacijos etapai – šiuo metu vyksta antrasis, kada nepriklausomus elektros energijos tiekėjus turi pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys 1000-5000 kWh.
- Sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo galima su 7 bendrovėmis: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „EGTO“ energija, „Vilniaus energija“ ir mažąja bendrija „Birštono Elektra“.
- Visą aktualiausią informaciją galima rasti ČIA.
