„Vėlavimo tikimybė reali, ji – teorinė. Mes nežinome, kada Danija gali išduoti šį leidimą“, – spaudos konferencijoje Maskvoje sakė Raineris Seele.
„Tenka laukti, kol Danijos valdžios institucijos jį išduos. Tačiau kuo vėliau tai įvyks, tuo didesnė tikimybė, kad projekto užbaigimas užsivėlins“, – pridūrė jis.
Danija – viena iš penkių Baltijos jūros regiono valstybių, kurių leidimai yra būtini „Nord Stream 2“ projektui įgyvendinti, kol kas jo nesuteikė, dukart siūlė koreguoti vamzdyno maršrutą.
Danijos parlamentas yra priėmęs įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikta teisė šalies teritoriniuose vandenyse drausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskirtas „Nord Stream 2“.
Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins šio eksporto koridoriaus galimybes.
Vienintelis Šveicarijoje registruotos projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos.
Bendrovė „Nord Stream 2“ praėjusį mėnesį skelbė, jog pagal pirmus du vamzdyno trasos variantus projektą tikimasi pabaigti tiesti šiemet, o pagal trečiąjį – kitąmet. Visi trys variantai priklauso tik nuo Danijos sprendimų.
