Socialdemokratai yra įregistravę siūlymą vietoje 21 proc. nustatyti 9 proc. PVM elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams.
Tuo metu Darbo frakcija siūlo iki 2022 metų gegužės šilumai vietoje 9 proc. taikyti 5 proc. PVM.
„Tai padėtų sumažinti kainas „smūginiu“ kainų kilimo momentu. Tai paliestų visus ir pats administravimo mechanizmas nereikalautų administracinių resursų“, – tikino Darbo frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas siūlymu mažinti PVM nesižavėjo – anot jo, mokesčiai yra fiskalinė priemonė ir neturėtų būti naudojama amortizuojant laikinus kainų šokus.
„PVM lengvata galioja, jos neatsisakoma, praplečiama papildoma parama nepasiturintiems gyventojams. Dėl to žmonių, gaunančių kompensacijas, padidės, kompensacijos taip pat augs ir tai sudaro galimybę tai žmonių grupei pasidengti padidėjusias išlaidas“, – tikino G.Norkūnas.
O „valstiečiai“ siūlo suteikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) sąlygas „užšaldyti“ elektros ir dujų kainas šalyje, kol vyksta ekstremali situacija.
„Kainos būtų fiksuotos pagal tos dienos fiksuotus tarifus ir jos būtų nedidinamos, kol po ekstremalios situacijos nutraukimo praeis vieneri metai. Aišku, toks siūlymas drastiškas, bet tai pasiektų didžiausią kiekį vartotojų visoje Lietuvoje“, – tikino A.Nekrošius.
Tačiau siūlymams kritikos negailėjo ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, iniciatyvas pavadinęs „socialiniu popsu.“
„Smagu žiūrėti į šitas socialinio popso lenktynes, kas pasiūlys radikalesnį būdą kuo platesnei gyventojų grupei. Bet socialinis popsas kartais šaliai brangiai kainuoja. Reikėtų, kad pasiūlymai turėtų išbaigtą formą, padarytą su abiem smegenų pusrutuliais – būtų ne tik apie tai, ką duosite, bet ir ką praras visuomenė dėl šitų dalykų“, - kalbėjo R.Kuodis.
Komiteto posėdyje taip pat buvo perduotas prezidento vyriausiojo patarėjo aplinkos ir infrastruktūros Jaroslavo Neverovičiaus žinutė. „Šalia pasiūlymo buitiniams vartotojams išdėstyti kainas 5 metams svarstyti alternatyvas, kad už kainų šuolius atsakomybę prisiimtų didieji tiekėjai – rizikos negali būti permetamos tik ant vartotojų pečių“, – nurodė prezidento patarėjas.
Ministrų kabinetas irgi yra pasiūlęs kelias priemones, kaip sušvelninti kainų šoką, tarp jų – kainų augimo išdėstymas per 5 metus ir kompensacijų mechanizmo plėtimas. Taip pat siūloma prailginti terminą, iki kurio reikės pasirinkti elektros tiekėją.
Priėmus rengiamus įstatymo pakeitimų projektus, pasak energetikos viceministrės Ingos Žilinės, gamtinių dujų kaina virykles turintiems vartotojams vietoje 50 proc. augs 30 proc., besišildantiems gamtinėmis dujomis vietoje 83 proc. turėtų kilti ne daugiau nei 33 proc., o elektros kaina tiekėjo nepasirinkusiems asmenims vietoje 50 proc. augtų 21 proc.
Tiesa, ekspertai tokį pasiūlymą sukritikavo, pabrėžę, kad vartotojai, kurie jau pasirinko nepriklausomą elektros tiekėją, kai kainos pakilusios, liks „kvailio vietoje“.
I.Žilienė dar pridūrė, kad Energetikos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, rengs įstatymo pataisas, kuriomis siūlys Seimui kitaip traktuoti energetinį skurdą ir rasti kitus paramos metodus.
Ji nurodė, kad šiuo metu gamtinėms dujos, kurios tiekiamos buitiniams vartotojams ir naudojamos šildymui, Lietuva taiko minimalius akcizo mokesčius. Buitiniams vartotojams – 0 eurų už megavatvalandę, šildymui – 0,50 euro.
„Sutarėme, kad tol, kol gamtinės dujos turės svarbų vaidmenį, kol pereisime prie žaliosios energetikos, būtų išlaikomi minimalūs akciziniai mokesčiai, kurie nustatyti Energetikos mokesčių direktyvoje“, – kalbėjo I.Žilienė.
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo plėsti šildymo kompensaciją gaunančių žmonių ratą. Pasak viceministro Audriaus Bitino, priėmus reikalingas priemones, minimalią algą uždirbantys tėvai, turintys du vaikus, gautų kompensaciją. Pagal dabartinę tvarką tokia kompensacija nepriklausytų.