Į ministrą kreipėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.
„Šiandien turime paradoksalią situaciją, kai dėl nesuprantamų priežasčių energetikos ministras Ž.Vaičiūnas gina ne Lietuvai palankią poziciją, bet, regis, aktyviai ieško būdų, kaip atverti kelią baltarusiškos elektros komerciniams srautams per Lietuvos teritoriją. Ši padėtis nėra toleruotina, todėl Ž.Vaičiūnas privalo būti skubiai pakeistas derybose. Jei ministras nenusišalins savanoriškai, raginsime prezidentą (...) kuo skubiau pakeisti jį kitu derybininku“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Ž.Pavilionis.
„Jeigu nebus išgirstas šis raginimas, manau, su kolegomis Seime pradėsime rinkti parašus jo (ministro – BNS) interpeliacijai“, – teigė Ž.Pavilionis.
Pasak opozicijos atstovų, Lietuvos derybininkai neįgyvendina šalies siekio riboti Astravo AE elektros patekimą į Baltijos ir kitas ES šalis.
Jų teigimu, sparčiai artėjant Astravo AE veiklos pradžiai, išlieka atviras klausimas, ar Vyriausybei pavyks įgyvendinti vadinamąjį antiastravinį įstatymą bei užtikrinti Baltijos rinkos apsaugojimą nuo potencialiai brangesnės Astravo elektros.
Konservatorai teigia, kad pagal galiojančią metodiką Baltijos šalių rinka solidariai yra apsaugota ne tik nuo Baltarusijos, bet ir nuo Rusijos elektros patekimo.
„Tuo tarpu Lietuvos derybininkai pradėjo teigti, jog pačios metodikos galiojimas baigiasi su Astravo atominės veiklos pradžia. Tokiu būdu atveriamas kelias susitarimui dėl naujos metodikos pačių mūsų derybininkų sukurtoje ir jau Lietuvai nepalankioje interpretacijos dvasioje“, – pranešime teigia opozicijos atstovai.
„Tokiose derybose, kur paliečiami nacionalinio saugumo interesai, užsienio reikalų ministro dalyvavimas yra neišvengiamai būtinas. Jis turi prisiimti atsakomybę, ne vien tiktai kritikuodamas kolegą energetikos ministrą, bet dalyvaudamas pilnateisiai“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
„Reikalinga pilna politinė derybų kontrolė, objektyvi kontrolė, įsitraukus ir visoms Seimo politinėms jėgoms, tarp jų, būtinąja tvarka ir opozicinėms. Ir kitas dalykas, yra neišvengiamas poreikis keisti derybininkus“, – konstatavo P.Auštrevičius.
Konservatoriai ragina Ž.Vaičiūną siekti ambicingesnio susitarimo, kuriuo visos trys Baltijos šalys nepirktų elektros iš Astravo AE. Tačiau tam priešinasi Latvija, ketinanti pirkti baltarusišką elektrą, nors ir neprieštaraujanti Lietuvos siekiui jos neįsileisti.
Ž.Vaičiūnas tikina, kad jo siūlomas susitarimo projektas užtikrina „antiastravinio“ įstatymo įgyvendinimą.
Vyriausybė birželio pradžioje nepriėmė sprendimo dėl trijų Baltijos šalių susitarimo tikintis, kad į derybas dar labiau įsitrauks ir Europos Komisija, ir Užsienio reikalų ministerija, pastarosios vadovui Linui Linkevičiui sukritikavus Ž.Vaičiūno poziciją.
Prezidentas G.Nausėda praėjusią savaitę teigė vis dar matantis erdvės ieškoti visoms trims šalims priimtino susitarimo ir paragino ministrą Ž.Vaičiūną derėtis toliau.
Pats ministras sekmadienį socialiniame tinkle pakartojo, kad Lietuva yra įstatymu įsipareigojusi nepirkti elektros iš Baltarusijos nuo to momento, kai pradės veikti Astravo AE.
„Man visa ši kritika nėra netikėta, tik retorikos aštrumas gal kiek nustebino. Jau anksčiau esu sakęs, kad Astravo atominės elektrinės tema opozicijai yra nepralošiamas žaidimas iki pat rinkimų ir dar yra pranašumas – savo nepasiektus tikslus visuomet bus kam nurašyti“, – teigė Ž.Vaičiūnas.
Tiek jis, tiek „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas pabrėžė būtinybę sėkmingai įgyvendinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą iki 2025 metų (tuomet nuo trečiųjų šalių bus atskirta ir fizinė Baltijos šalių elektros infrastruktūra).
Tačiau opozicijos atstovai pirmadienį ragino nepainioti šių klausimų.
D.Virbickas penktadienį paragino skirti fizinius ir komercinius elektros srautus. Komercinių srautų iš Astravo AE, pasak jo, Lietuvai padėtų neįsileisti elektros kilmės garantijos sistema, dėl kurios ir tariamasi su Baltijos šalimis.
Opozicijos teigimu, sparčiai artėjant Astravo AE veiklos pradžiai, išlieka atviras klausimas, ar Vyriausybei pavyks įgyvendinti „antiastravinį“ įstatymą bei užtikrinti Baltijos rinkos apsaugojimą nuo potencialiai brangesnės Astravo elektros.
