„Pirmiausia reikia susitvarkyti su elektros perdavimo tinklų sistema Lietuvoje, nes generacijos didėjimas, ypač vėjo resursai pas mus pakankami, bet mes susiduriame su problema, kad nebus, kaip perduoti pigios elektros energijos kuri bus pagaminama, pavyzdžiui, vėjo pagalba“, – LRT radijui trečiadienį sakė R.Karbauskis.
Jis sako, kad vėjo jėgainių parko jūroje projektas yra ekonomiškai nepagrįstas, todėl šių planų Vyriausybė turėtų atsisakyti.
„Reikia suprasti, skaičiuoti ir atitinkamai įvertinti ketinimus Lietuvos statyti vėjo jėgainės jūroje, tai šiandien ekspertų vertinimas kaip visiška nesąmonė, nes labai padidėjo galingumai vėjo antžeminėse jėgainėse. Vertinant aptarnavimo, statybos kaštus jūroje nebeapsimoka to daryti. Jei vyriausybė stums tą jūros projektą, tada galėsime teigti, kad jie bando išplauti pinigus, o ne išspręsti problemą“, – sakė R.Karbauskis.
„Reikia daryti taip, kad vėjo jėgainės atsiradinėtų kuo arčiau vietų, kuriose didžiulis energijos naudojimas, arčiau Vilniaus, Kauno. tuo turėtų užsiiminėti Vyriausybė ir pabaigti diskusijas dėl ekonomiškai nepagrįsto projekto“, – pridūrė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius taip pat kalbėjo, kad siekiant suvaldyti situaciją dėl elektros rinkos liberalizavimo, turėtų būti padidintas reikalavimas elektros tiekėjams dėl įstatinio kapitalo, be to, jis siūlo sukurti garantinį fondą, kuris galėtų kurį laiką užtikrinti elektros kainą žmonėms, jei jų pasirinktas tiekėjas taptų nemokus.
„Siūlyčiau Vyriausybei greičiau priimti įstatymo pataisas, grįžti į liepos 1 dienos status quo, tai galiotų ir privatiems energijos tiekėjams ir valstybės energijos tiekėjams, kad sutarys negali būti keičiamos, kol Vyriausybė nepriims priemonių plano, kaip gyvensime po sausio 1 dienos“, – LRT radijui sakė A.Butkevičius.
„Taip pat visiems elektros energijos tiekėjams turi būti padidintas reikalavimas dėl įstatinio kapitalo, ir sukurti finansinį garantinį fondą, jei matome kad įmonė nemoki, kad užtikrinti bent du mėnesius, kad tiems žmonėms elektros energijos kaina nesikeistų ir jie turėtų laiko pasirinkti kitą energijos tiekėją“, – kalbėjo jis.
Tuo metu konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad šiuo metu svarbiausias tikslas, užbaigti atsinaujinančios energetikos projektus ir iki 2025 metų turėti pusę elektros energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių išteklių.
„Priimtas didžiulis atsinaujinančios energetikos paketas, palengvinant sąlygas steigti saulės ir vėjo jėgaines, jų plėtra yra eksponentinė. Šiuo metu svarbiausias tikslas – užbaigti tuos projektus, iki 2025 metų tikslas turėti pusę elektros energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tai reikštų, kad vartotojams kaina eksponentiškai mažėtų, tai vienintelis kelias“, – sakė A.Vyšniauskas.
Energetikos ministerija ketina artimiausiu metu pateikti įstatymo pataisas, kurios padidintų kapitalo reikalavimus įmonėms, be to, būtų reikalaujama turėti aukštas kompetencijas energetikoje.
„Perlas energija“ penktadienį pranešė perkelianti fiksuotos kainos planus pasirinkusius klientus į kintamos kainos planą „Birža“, kurio tarifas priklauso nuo elektros kainos biržoje.
Šiuo metu rinkoje veikia 6 nepriklausomi tiekėjai, o didžiausią rinkos dalį – 67 proc. – užima valstybės kontroliuojama „Ignitis“. „Perlas energija“ turėjo daugiau nei 15 proc., o Estijos kapitalo „Enefit“ ir Latvijos „Elektrum Lietuva“ – po kiek daugiau nei 8 proc.
