Pasak „Orlen Lietuvos“ Pardavimų palaikymo ir plėtros direktoriaus Ričardo Morkvėno, pastaraisiais metais bendrovė galėjo pagaminti daugiau bitumo nei jo pakraudavo bei išveždavo, o tai neleido visiškai išnaudoti jo gamybos techninių galimybių.
„Bitumas yra santykinai sezoninė prekė. Seni keliai remontuojami įprastai šiltuoju metų laiku, kai bitumo paklausa gana staigiai išauga ir tokiu atveju prie gamyklos nutįsta transporto eilės, ir mes paprasčiausiai nebespėdavome krauti bitumo į autotransportą. Ir tam mums reikia papildomų krovos rankovių į autotransportą“, – BNS sakė R.Morkvėnas.
„Kad galėtume gaminti ne vieną, o keletą (bitumo rūšių – BNS) (...), kad išplėstume asortimentą, mums irgi yra patogiau turėti atskiroms bitumo markėms atskiras talpyklas saugojimui prieš pardavimą“, – aiškino jis.
R.Morkvėno teigimu, „Orlen Lietuvos“ projektą siekiama užbaigti antrąjį 2025 metų ketvirtį.
„Bitumas yra labai sezoniškas dalykas. Ir jeigu mes to projekto neįgyvendintume 2025 metų gegužei, kai prasideda (...) didesnis bitumo poreikis, manau, kad tada mes jau galime neskubėti ir nusikelti į 2026-uosius“, – teigė R.Morkvėnas.
Anot jo, 20 mln. JAV dolerių vertės projektas būtų finansuojamas „Orlen“ lėšomis.
Kaip nurodoma poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (PAM), Mažeikių gamyklos teritorijoje planuojama pastatyti dvi naujas po 1 tūkst. kub. metrų tūrio bitumo talpyklas, rankovę jo krovai į autocisternas, rekonstruoti krovos į vagonus estakadą, taip pat įrengti transformatorių pastotę su skirstykla.
Tikimasi padidinti bitumo eksportą
Anot „Orlen Lietuvos“ atstovo, didesni bendrovės bitumo saugojimo ir krovos pajėgumai leis padidinti jo eksportą į Skandinaviją bei kitas Europos šalis.
„Baltijos jūros baseino šalyse, ypač Skandinavijoje, Suomijoje, Švedijoje šiuo metu yra bitumo trūkumas, kuris dar labiau paaštrėjo pritaikius sankcijas rusiškos kilmės bitumui. Taip pat baltarusiškas bitumas nepasiekia šių šalių. Tas poreikis nėra padengtas, natūralu, mes esame viena artimiausių naftos perdirbimo gamyklų šioms šalims“, – BNS teigė R.Morkvėnas.
„Taip pat matome, kad kelių tiesimo, infrastruktūrinių projektų poreikis Europoje vis dar yra pakankamai didelis ir auga. (...) Bitumui arba asfaltbetoniui, kurio pagrindas yra bitumas, nėra tiek daug alternatyvų“, – kalbėjo jis.
Anot R.Morkvėno, pernai „Orlen Lietuva“ pagamino ir iškrovė daugiau nei 400 tūkst. bitumo, o ateityje šį rodiklį siekia padidinti iki 555 tūkst. tonų per metus – pasiekti tokį rezultatą leistų pasibaigęs karas Ukrainoje ir išaugęs poreikis atkurti sugriautą šalies infrastruktūrą.
„Esame įsitikinę, kad jeigu karas pasibaigs taip, kaip turi pasibaigti – Ukrainos pergale, tai turėsime tikrai pakankamai stiprią, besivystančią bitumo rinką, susijusią su visos infrastruktūros, tarp jų ir kelių, atstatymu po karo“, – teigė R.Morkvėnas.
Jo teigimu, PAV ataskaitoje nurodytas gamybos apimčių didinimas iki 574 tūkst. tonų yra gamybos maksimumas išnaudojant 100 proc. techninių galimybių.
„Orlen Lietuvos“ atstovas pabrėžė, kad projektas inžinerine prasme yra nesudėtingas bei labiau susijęs su bendrovės tvarumo tikslais, mažinant į aplinką išmetamo CO2 kiekį.
„Kaip susitvarkyti su naftos perdirbimo metu liekančiomis tomis sunkiosiomis frakcijomis, arba mazutu, tai yra du keliai. Vienas yra iš jo toliau gaminti kažkokius angliavandenilius, kurie yra skirti deginimui, o degant išsiskiria anglies dvideginis, didėja klimato tarša, oro tarša ir visi kiti su tuo susiję dalykai“, – teigė R.Morkvėnas.
„Šiuo atveju bitumas yra toks produktas, kuris nėra deginamas, kuris yra paklojamas ant dangos ir jis tarsi to CO2 neišmeta į atmosferą, o užrakina savyje tol, kol jis bus naudojamas kaip kelias ar inžinerinis statinys“, – pridūrė jis.
Pasak R.Morkvėno, šiuo metu „Orlen Lietuva“ bitumą parduoda Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei visiškai padengia šių šalių poreikį, taip pat jis gabenamas į Suomiją, Švediją, nedideliais kiekiais į Ukrainą bei parduodamas Klaipėdos ir Rygos uosto krovos kompanijoms.
Šiuo metu vyksta apie 970 mln. eurų vertės „Orlen Lietuvos“ gamyklos modernizavimas, kurio metu įrengiamas giluminis naftos perdirbimo įrenginys. Projektą, kurio generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“, planuojama baigti 2025 metų rugsėjį.
