– AB „ORLEN Lietuva” pelningai dirba jau kelerius metus iš eilės nepaisant makroekonominių iššūkių. Kokie veiksniai lemia, kad didžiausia Lietuvos įmonė yra pelninga?
– Įmonės pelningumą lemia daugybė išorinių ir vidinių veiksnių. Geriems finansiniams rezultatams įtaką turėjo puikus investicinis klimatas šalyje pagerėjus tarpvalstybiniams santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos. Palanki investicinė aplinka pastaruoju metu leido „ORLEN Lietuva“ vadovybei lengviau įgyvendinti eilę būtinų veiksmų ir projektų, kuriais siekta gerinti pardavimo rezultatus ir didinti perdirbimo apimtis, tuo pačiu užtikrinant ir užimtumo stabilumą.
Kalbant apie ekonomines tendencijas, būtina pabrėžti ir pasauliniu mastu augančios dyzelino paklausos reikšmę veiklos rezultatams. Svarbu ir tai, kad mūsų veiksmai sulaukia didelės PKN ORLEN valdybos paramos.
– AB „ORLEN Lietuva“ santykiai su Lietuvos Respublikos Vyriausybe kurį laiką buvo gana šalti, galima sakyti netgi patekę į krizę. Neseniai buvo pasirašyta bendradarbiavimo deklaracija. Kokią naudą ji atneš abiems pusėms?
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir AB „ORLEN Lietuva“ akcininkės PKN ORLEN pasirašyta bendradarbiavimo deklaracija yra patvirtinimas, kad abi šalys supranta ir gerbia viena kitos interesus. Žvelgiant iš Lietuvos Respublikos ekonominės ir visuomeninės perspektyvos, didžiausia santykių tarp šalių atšilimo nauda yra tolesnis Lietuvos Respublikos ir viso regiono energetinis saugumas. Tai įmanoma tiek jau įgyvendintų, tiek planuojamų investicijų dėka.
– Logistikos kaštai – vienas iš klausimų, dėl kurių bendrovė ne kartą kreipėsi į Lietuvos valdžią. Kaip vertinate derybas su Lietuvos puse dėl logistikos kaštų?
– Logistikos kaštai yra vienas svarbiausių AB „ORLEN Lietuva“ biudžeto elementų, todėl jie turi lemiamą įtaką bendriems įmonės finansiniams rezultatams. Mažėjantys transportavimo kaštai leidžia planuoti naftos produktų gabenimo apimčių didinimą bei naujas kryptis gabenant Lietuvos teritorija. Džiaugiamės, kad šie interesai Lietuvos pusei, ir konkrečiai – „Lietuvos geležinkeliams“, yra suprantami. Atitinkamai, abi šalys gali gauti žymiai daugiau naudos iš tokio bendradarbiavimo.
– Vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamykla susiduria su konkurencija vidaus rinkoje, o kai kurie mažmeniniai tinklai įsiveža degalus iš kitų šalių. Kaip vertinate konkurencinę padėtį vidaus rinkoje?
– Baltijos šalyse, kurioms tiekiame savo produktus, stebima itin didelė konkurencija. Tiek Lietuva, tiek Latvija ar Estija, turi jūrų uostus ir tam reikalingą infrastruktūrą. Visų trijų šalių rinkos yra atviros ir kiekviena įmonė, turinti tinkamą kompetenciją ir būtinus leidimus, gali įsivežti produktus iš užsienyje veikiančių naftos perdirbimo įmonių. Konkurencija yra būtinas šiuolaikinės ekonomikos atributas, mus skatinantis didinti gamybos efektyvumą, siekti aukštų kokybės standartų ir diegti inovacijas.
– Jau skelbta, kad AB „ORLEN Lietuva“ eksportuos naftos produktus į Lenkiją. Kaip kilo poreikis gabenti degalus Lenkijos rinkai, kurioje taip pat veikia naftos perdirbimo gamyklos?
– Jau keletą metų Lenkijoje stebimas naftos produktų paklausos didėjimas, kuriam įtakos turėjo pastaruoju metu įvykę teigiami pokyčiai ir atitinkami sprendimai Lenkijos teisėkūroje, susiję su šešėlio mažinimu degalų prekybos srityje. Dėl šios priežasties padidėjo legalios prekybos degalais apimtys. Numatoma, jog Lietuvos eksportas Lenkijos kryptimi artimiausiu metu didės.
– Kokios investicijos planuojamos Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamykloje?
– Bendrovės įgyvendinami investiciniai projektai yra susiję su poreikiu užtikrinti produkcijos atitikimą vis griežtėjantiems aplinkosauginiams reikalavimams bei sieros kiekio naftos produktuose mažinimu. Nuolat investuojama ir į gamybos įrenginių patikimumo iniciatyvas, kurios užtikrina saugų ir stabilų naftos perdirbimo įrengimų darbą, leidžiantį generuoti nuolatines pajamas bei sumažinti incidentų ir nenumatytų sustojimų tikimybę.
– Su kokiomis rinkomis siejate didžiausius lūkesčius eksporto atžvilgiu?
– Svarbiausios mums yra Baltijos šalių, t.y. Lietuvos, Latvijos ir Estijos arba, kitaip tariant, namų rinkos. Taip pat svarbios yra Ukraina ir Lenkija (kuri irgi yra namų rinka); šios šalys, įvedus mokesčių sistemą reglamentuojančius teisės aktų pakeitimus, susidūrė su nepakankama degalų pasiūla (dyzelinu).
Taip pat reikia paminėti ir atsivėrusias eksporto iš bendrovės į Lenkiją galimybes. Atsižvelgiant į geografinę Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos padėtį, mums yra svarbios visos sausumos rinkos.
– Kaip vertinate AB „ORLEN Lietuva“ ir Lietuvos santykių perspektyvą?
– Bendrovės santykiai su Lietuvos Vyriausybe šiuo metu yra itin geri. Tai susiję ir su dvišalių santykių šiltėjimu valstybiniu lygmeniu. Esame visada pasirengę kalbėti bet kuriomis koncerno veiklos Lietuvoje temomis, net ir pačiomis sudėtingiausiomis, o Lietuvos valdžia yra konstruktyviai nusiteikusi šiuo atžvilgiu. Dabartinis investicinis klimatas Lietuvoje yra palankus kuriant tvirtą „ORLEN Lietuva“ poziciją, o tai savo ruožtu leidžia užtikrinti vis didesnes įplaukas į Lietuvos biudžetą.
– Kokią vietą AB „ORLEN Lietuva“ užima ORLEN grupėje? Kaip ši vieta kinta?
– Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamykla yra antroji ORLEN grupėje pagal perdirbimo pajėgumus (daugiau nei 10 mln. tonų naftos per metus). Ši vieta byloja apie tvirtą poziciją grupėje, kurią pavyko pasiekti įgyvendinus eilę sprendimų ir inovacinių projektų. Turime nepamiršti, kad esame vienintelė naftos perdirbimo produktų gamykla Baltijos šalyse, todėl mūsų pareiga yra ne tik užtikrinti aukščiausios kokybės degalų pasiūlą šioms rinkoms, bet ir energetinį Lietuvos ir viso regiono saugumą.
Parengta bendradarbiaujant su:
