„Esu visiškai tikras, kad Energetikos instituto specialistai puikiai supranta, kad tai, ką jie daro, yra išdavikiška“, – 15min pareiškė didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro (buvęs Fizikos institutas) Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkas Laurynas Juodis.
Pasak jo, instituto konsultacijos iš esmės situacijos nepagerins, tačiau baltarusiai lietuvių pagalbą gali panaudoti prieš Lietuvą.
„Realiai saugos situacijos tai nepakeis, o faktiškai jie moko baltarusius popieriuje Astravą „pritempti“ prie vakarietiškų standartų. Iš to tik matyti, kad Lietuvai oponuoti tam bus tik sunkiau“, – teigė Branduolinių tyrimų skyriuje dirbantis mokslininkas.
Pasak jo, nereikia turėti vilties, kad „Rosatom“ atsižvelgs į baltarusių pastabas.
„Pasakymą, kad kaimynams reikia padėti su saugumu, nepalikti jų vienų prieš rusus, aš vertinčiau kaip pėdsakų sumėtymą. Mano nuomone, visiškai netiesa. Jei konsultuoja, tai sėdi vienoje valtyje su baltarusiais, o pastarieji – vienoje su rusais. Pastarieji labai mėgsta mažesnius mokyti ir nieko neužsileidžia. Nereikia turėti didelių iliuzijų“, – samprotavo mokslininkas.
Astravo atominės elektrinės dokumentų „pritempimas“ prie vakarietiškų standarto, pasak L.Juodžio, pavyktų nebent epizodiškai.
„Faktiškai tokiu būdu einama prieš Lietuvos poziciją, kuri yra labai aiški –per arti Vilniaus esanti elektrinė neturi būti eksploatuojama Vilniaus gyventojų rizikos sąskaita“, – teigė jis.
Dar 2010 metais tuometinis Fizikos institutas atliko Astravo atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ekspertizę. Mokslininkai pasisakė neigiamai dėl pasirinktos vietos atominei elektrinei statyti.
L.Juodis, kuris yra Lietuvos ekspertų grupės narys, taip pat dalyvavo tyrime ir vadovavo darbo grupei.
Tąkart mokslininkai nustatė, kad, atsitikus 7 lygio avarijai elektrinėje, sostinės gyventojų gaunama radiacija pasiektų 50 mikrosivertų „ir būtų reikalinga Vilniaus miesto gyventojų evakuacija“. Mokslininkai siūlė, kad elektrinė būtų statoma bent 70 kilometrų nuo Vilniaus.
Pasak jo, branduolinė sauga 100 proc. neegzistuoja. „Galime be galo ją gerinti ir rizika vis tiek liks. Be to, dėl AE eksploatacijos rizikos kyla klausimas, kaip ta rizika bus valdoma. Pavyzdžiui, avarinės parengties planai Vilniaus miestui.
„Kol kas Baltarusija teigia, kad Vilniui niekas negresia, tačiau, žinant visus Lietuvos iškeltus klausimus, į kuriuos Baltarusija neatsakė, galima teigti, kad taip nėra. Tai yra mes turime kalbėti apie rizikos valdymą“, – samprotavo Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkas.
Pasak L.Juodžio, Lietuvoje reikia daryti tyrimus, kaip pasirengti galimai avarijai, paskaičiuoti, kiek tai kainuotų, nubrėžti evakuacijos planus.
„Klausimai labai rimti, esminiai, o pagrįsto atsakymo nėra. Iš tiesų Lietuvos mokslininkai turėtų dirbti šių klausimų kėlimo srityje, o kaip į juos atsakyti, yra Baltarusijos pareiga. Kaip ir visi su tuo susiję finansiniai dalykai“, – teigė mokslininkas.
