Daliai B.Obamos rėmėjų toks jo vadovaujamos administracijos sprendimas sukėlė nusivylimą. Tai nenuostabu, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog dabartinis JAV vadovas išgarsėjo kaip vienos iš ambicingiausių aplinkosaugos darbotvarkių kūrėjas.
„Shell“ jau ilgus metus siekė gauti leidimą išgauti naftą lediniuose Čiukčių jūros vandenyse. JAV federaliniai mokslininkai mano, kad šiame arktiniame regione gali būti apie 15 mlrd. barelių naftos.
JAV federaliniai mokslininkai mano, kad šiame arktiniame regione gali būti apie 15 mlrd. barelių naftos.
Sprendimas uždegti žalią šviesą „Shell“ ne juokais supykdė aplinkosaugininkus, kurie reikalavo JAV prezidento administracijos atmesti pasiūlymus dėl naftos išgavimo prie Aliaskos krantų.
Baiminamasi, kad galima avarija šioje Arkties vietoje galėtų turėti daug didesnes pasekmes gamtai negu naftos išsiliejimas 2010 m. Meksikos įlankoje. Tuomet po sprogimo „Deepwater Horizon“ naftos išgavimo platformoje, nusinešusioje 11 žmonių gyvybes, į vandenį išsiliejo milijonai barelių naftos.
Tiek naftos pramonės atstovai, tiek aplinkosaugininkai teigia, kad Čiukčių jūra yra viena iš pavojingiausių vietų pasaulyje naftos išgavimui. Ši vieta yra itin nuošali ir jos nejungia vandens keliai iki už kelių šimtų kilometrų nutolusių didžiųjų miestų ar giliavandenių uostų. Dėl to nelaimės atveju gelbėtojams ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojams būtų labai sunku atkeliauti į šią vietą.
Be to, orai šiame regione yra atšiaurūs, o lediniame vandenyje bangų aukštis gali siekti daugiau negu 15 metrų. Maža to, naftos gavybos vieta yra įsikūrusi daugybės jūrų gyvūnų migracijos kelyje.
Naujausias B.Obamos administracijos sprendimas buvo priimtas praėjus vos keturiems mėnesiams po duoto leidimo išgauti naftą netoli kai kurių Atlanto vandenyno pakrantės zonų. Vašingtonas ramina, kad jis jau pagalvojo apie tam tikras saugumo priemones, kurios lems griežtą naftos išgavimo Arktyje reguliavimą.
„Shell“ atstovas spaudai Curtis Smithas JAV prezidento administracijos pritarimą naftos gavybai pavadino „svarbiu etapu“ bendrovei ir teigė, jog sprendimas rodo, kad yra pasitikima įmonės sugebėjimu užtikrinti saugumą.
Tačiau aplinkosaugininkų grupės sakė, kad „Shell“ nėra įrodžiusi, kad ji yra pajėgi saugiai vykdyti naftos telkinių gręžimo darbus Arkties vandenyne.
Tačiau aplinkosaugininkų grupės sakė, kad „Shell“ nėra įrodžiusi, kad ji yra pajėgi saugiai vykdyti naftos telkinių gręžimo darbus Arkties vandenyne.
„Mūsų vyriausybė skubėjo pritarti rizikingai ir blogai apgalvotai žvalgybai vienoje iš atokiausių ir svarbiausių Žemės vietų“, – piktinosi aplinkosaugininkų grupės „Oceana“ viceprezidentė Susan Murray.
„Bendrovė „Shell“ neparodė, kad yra pasiruošusi atsakingai veikti Arkties vandenyne ir nei ji, nei mūsų vyriausybė nenorėjo visiškai ir sąžiningai įvertinti „Shell“ pasiūlymo rizikos“, – pridūrė S.Murray.
B.Obamos administracija leidimą pradėti naftos gavybą prie Aliaskos krantų „Shell“ suteikė dar 2012 m. vasarą. Vis dėl to, pirmieji bendrovės veiklos žingsniai šiame regione buvo lydimi didelių saugumo ir technikos problemų. 2013 m. už aplinkosaugą atsakingos valstybinės JAV institucijos teigė, kad „Shell“ negali atnaujinti gręžimo darbų tol, kol neišspręs kilusių problemų.
B.Obamos administracija leidimą pradėti naftos gavybą prie Aliaskos krantų „Shell“ suteikė dar 2012 m. vasarą.
Be to, valstybinių institucijų atliktoje ataskaitoje apie „Shell“ veiklą Arkties regione prieita prie išvados, jog bendrovė nesugebėjo atlikti daugybės pagrindinių operacinių užduočių, tokių kaip rangovų, atliekančių svarbius darbus, priežiūra.
Tačiau B.Obamos administracija dabar tikina, kad nuo to laiko valstybiniai reikalavimai naftos telkinių gręžimui gerokai sugriežtėjo, taip pat naftą bus leidžiama išgauti tik vasaros mėnesiais ir sekliuose vandenyse.
