Suprasti akimirksniu
- 1997 m. I.Paleičikas su buvusiu „Mažeikių naftos“ vadovu ir jo įpėdiniu įgaliojami valdyti ofšorinių įmonių sąskaitas Šveicarijoje
- Tais pačiais metais „Lukoil“ derasi dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo
- Iš ofšorinių sąskaitų milijonai dolerių plaukia į Lietuvą
- Įmonė, kurios sąskaitą įgaliotas valdyti „Mažeikių naftos“ vadovas G.Kiesus, likviduojama pora mėnesių prieš jo nužudymą
Duomenyse, kuriuos tarptautinėms žurnalistų pajėgoms parūpino Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ), netrūksta I.Paleičiko pėdsakų ir ryšių.
Vienas dokumentas ypatingai įdomus – jame matyti, kaip vienu metu ir ant vieno blanko tarpininkaujama keturių „lietuviškų“ sąskaitų Šveicarijoje atidarymui.
Sąskaitų valdytojai: I.Paleičikas, tuometis jo pavaduotojas "Lukoil Baltija" struktūroje, vėliau viešbučių magnatu tapęs Bronislovas Vainora su sūnumi.
Ir dar vienas žmogus – Gedeminas Kiesus, 2000 m. Panevėžio „tulpinių“ gaujos žvėriškai nužudytas tuometis „Mažeikių naftos“ vadovas.
Šios istorijos esmę glaustai rasite šiame 15min video pasakojime:
Sąskaitą banke pasiūlė atidaryti „kažkoks žmogus“
I.Paleičikas 15min prisipažino ne viską gerai atsimenantis – juk eina kalba apie 1997 metus. Tačiau jis nustebo iš žurnalisto sužinojęs, kad pateko į nutekintų „Mossack Fonseca“ duomenų srautą.
„Man pačiam būtų labai įdomu pamatyti tuos dokumentus“, – smalsavo „Lukoil Baltija“ vadovas.
Ką jis veikė su sąskaitomis Šveicarijoje? I.Paleičikas patvirtina turėjęs reikalų su Šveicarijos bankais, tačiau pačių sąskaitų nesureikšmina.
„Atvažiavo kažkoks rusakalbis žmogus, jis pas daug ką vaikščiojo. Tuo metu gyvenau Mažeikiuose. Aš užpildžiau kažkokius popierius ir vsio“, – taip I.Paleičikas prisimena šveicariškų sąskaitų atidarinėjimo procedūrą.
Sykiu jis tikina didelių pinigų Šveicarijoje nelaikantis.
„Aš net nežinau, kuriame banke yra ta sąskaita. Bet aš ten pinigų nelaikau. Na, gal yra koks tūkstantis eurų padėta, na, gal jau ir palūkanų užaugo iki dviejų tūkstančių. Banke sąskaitą galite patikrinti, o ofšorinėse įmonėse sąskaitų neturėjau ir neturiu“, – numojo ranka I.Paleičikas.
Jis teigė visus pinigus laikantis Lietuvoje: „Man nėra reikalo juos kur nors išvežti. Aš visus pinigus deklaruoju Lietuvoje“.
Visas 15min Verslo skyriaus redaktoriaus Mariaus Jokūbaičio pokalbis su Ivanu Paleičiku:
Įrodančių dokumentų netrūksta
Tiek I.Paleičikas, tiek B.Vainora reguliariai patenka į turtingiausių Lietuvos gyventojų sąrašus. B.Vainora iki tapdamas viešbučių magnatu dirbo I.Paleičiko pavaduotoju „Lukoil Baltija“ struktūroje.
Nutekintuose Panama Papers duomenyse netrūksta dokumentų, liudijančių apie glaudžius I.Paleičiko ir Vainorų šeimos finansinius ryšius ir sandorių grandinėse cirkuliavusius milijonus dolerių.
Apie šešėlinį G.Kiesaus verslą duomenų mažiau. Tačiau vienas elementas kelia papildomų klausimų apie paskutinius žinomo verslininko gyvenimo mėnesius. Mat 15min surasti duomenys liudija, kad su G.Kiesumi tiesiogiai susijusi ofšorinė kompanija buvo uždaryta likus mažiau nei trims mėnesiams iki jo mirties.
Netikėta draugija Šveicarijoje
Čia aprašomi įvykiai daugiausia susiję su antrąja paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio puse.
Tada Lietuvos valdžia kalbėjo apie valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ privatizaciją. Tada Rusijos „Lukoil“ neslėpė noro papildyti savo kraitį šiuo pirkiniu. Ir tada šveicariškos sąskaitos buvo atidarinėjamos su „Lukoil Baltija“ vadovo I.Paleičiko, jo pavaduotojo B.Vainoros ir Mažeikių gamyklos vadovo G.Kiesaus pavardėmis.
„Esu ir dabar tikras, kad jeigu Mažeikių gamykla būtų atitekusi „Lukoil“, ten stovėtų dar viena gamykla. Tačiau lenkai pasiūlė 50 milijonų daugiau. Ir tai buvo politinis sprendimas“, – 15min teigė I.Paleičikas. Tiesa, čia jis veikiausiai kalba apie dabartinius gamyklos savininkus „PKN Orlen“, o ne apie „Williams International“, su kuriais „Lukoil“ varžėsi prieš beveik du dešimtmečius.
„Mossack Fonseca“ dokumentai rodo, kad visi trys įtakingi Lietuvos naftos sektoriaus vyrai naudojosi vieno ir to paties tarpininko Šveicarijoje paslaugomis.
Negana to, visų trijų klientų reikalus su ofšorinėmis įmonėmis šis tarpininkas tvarkė vienu ypu, vienu dokumentu.
Į „Mossack Fonseca“ – per vieną tarpininką
1997 m. sausio 15 d. datuojamame fakse Šveicarijos tarpininkas kreipiasi į „Mossack Fonseca“ su prašymais atsiųsti statytinių direktorių pasirašytus dokumentus:
- Bendrovės „Calmac Industries Limited“ vadovams nurodoma išduoti įgaliojimą G.Kiesaus vardu bei sprendimą dėl sąskaitos atidarymo „United Overseas Bank“ Šveicarijos padalinyje – sąskaitos valdymą patikint tam pačiam G.Kiesui. Tiesa, dokumentuose tuomečio „Mažeikių naftos“ vadovo vardas buvo rašomas su klaida – „Gediminus“.
- Bendrovės „Panaval Investments Corporation“ vadovams – analogiški nurodymai dėl įgaliojimo ir banko sąskaitos tame pačiame banke atidarymo. Įgaliojamas asmuo – Ivanas Paleičikas.
- Bendrovės „Fuji Securities Inc.“ vadovams – tokie pat nurodymai dėl įgaliojimo ir banko sąskaitos tame pačiame banke atidarymo. Tik čia įgaliojimus jau gauna iki 1995 m. „Mažeikių naftai“ vadovavęs Bronislovas Vainora. 1997 m. buvęs Mažeikių įmonės vadovas jau ėjo „Lukoil Baltija“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas.
- Na, o bendrovės „Olsen Contractors Corporation“ vadovų prašoma visiškai analogiškų sprendimų, įgaliojimus suteikiant B.Vainoros sūnui Artūrui Vainorai.
-
15min nuotr./
15min nuotr./
Dokumentuose 15min aptiko ir oficialius įgaliojimus visam ketvertui veikti ofšorinių įmonių vardu ir šeimininkauti šveicariškose sąskaitose. Šie dokumentai atrodo maždaug taip:
Galbūt visa tai atrodytų kaip sutapimas. Tačiau tolesni dokumentai liudija, kad šiuo prašymu I.Paleičiko ir naftininkų ryšiai nesibaigė.
Kovo penktoji turėjo įsiminti ilgam
Bendrovė „Panaval Investments Corporation“, kurios vardu įgaliotas veikti buvo I.Paleičikas, aktyviai darbavosi Lietuvoje. Ir ne su bet kuo, o su Vainorų šeima.
„Mossack Fonseca“ duomenyse 15min aptiko 1997 m. kovo 5 d. datuojamą sutartį tarp „Panaval Investments Corporation“, kurios vardu veikti įgaliotas buvo I.Paleičikas, ir Mažeikiuose veikiančios bendrovės „Vaizga“. Sutarties vertė – tais laikais mažai kam įsivaizduojami 2 milijonai dolerių.
Tačiau I.Paleičikas 15min teigė neprisimenantis kompanijos tokiu pavadinimu. Juo labiau - iš jos į Lietuvą plaukusių milijonų.
„Aš pirmą kartą girdžiu tai, ką dabar pasakėte. Jūs paminėjote čia daug teisingų pavardžių. O dėl Vainoros turite klausti jo. Pono Kiesaus paklausti jau negalime. O aš Panamoje jokių ofšorų neturėjau ir neturiu. Supratimo neturiu, kuo galėjo užsiimti ta ofšorinė kompanija. Pirmą kartą apie ją girdžiu“, – vis kartojo „Lukoil Baltija“ vadovas.
Jis tikino, kad su savo tuometiniu pavaduotoju B.Vainora irgi neturėjęs jokių santykių per ofšorines bendroves.
Tačiau Panama Papers nutekinti duomenys rodo, kad minėta sutartimi su I.Paleičiku susijusi ofšorinė kompanija įsipareigojo Mažeikių įmonei „Vaizga“ paskolinti 2 mln. dolerių – dabar tai yra labai dideli pinigai, o prieš beveik du dešimtmečius tokia suma buvo tiesiog milžiniška.
„Vaizgos“ vardu sutartį pasirašo ne bet kas, o įmonės direktorius Artūras Vainora. Šiuo dokumentu paskola suteikiama pakankamai ilgam terminui – iki 2003 m. pabaigos.
Paskola įspūdinga. Juolab, atsižvelgiant į tai, kad ją šiame dokumente gaunanti įmonė buvo įsteigta prieš mažiau nei metus. Registrų centro duomenimis, „Vaizga“ Lietuvos verslo padangėje atsirado 1996 m. liepą.
Paklaustas apie milijoninę paskolą „Vaizgai“, I. Paleičikas iš pradžių prasitarė apie skolos padengimą. „Nu ir ką? Ar pinigai nebuvo grąžinti?“ – į klausimą klausimu atsakė I.Paleičikas.
Bet čia pat jis grįžta prie pagrindinio motyvo: „Vaizgai“ milijonus skolinusios ofšorinės įmonės milijonierius teigia nepamenantis. „Pirma, aš neatsimenu tokios kompanijos – kartoju jums. Tų kompanijų per 20 metų buvo labai daug, visokių“, – pasakojo verslininkas.
I.Paleičikas nesibaimina, jei į jo biuro duris pasibels Mokesčių inspekcija. „Tegul domisi. Aš neturiu, ką slėpt“, – teigė verslininkas.
Prekyba nafta – tik per ofšorus
I.Paleičikas pokalbio metu jau neneigė, kad turėjo ryšių su ofšorinėmis įmonėmis, bet esą tais laikais tik taip buvo galima prekiauti juoduoju auksu.
„Prekyba nafta tais laikais galėjo vykti tik per ofšorus. Tiesiogiai nafta niekada nebuvo parduodama. Buvo neįmanoma kitaip nupirkti naftos. Visi tada taip dirbo. Ir šiandien dirba“, – pasakojo jis.
Visa iš Rusijos perkama nafta, pasak jo, tuo metu keliavo tik per ofšorus. Todėl esą tiek perdirbėjai, tiek gamintojai dirbo tik tokiu būdu.
Tačiau kodėl tas pats tarpininkas tvarkė G.Kiesaus ir I.Paleičiko reikalus Šveicarijoje?
„Su ponu Kiesumi niekada neturėjau jokių bendrų ofšorinių kompanijų“, – sakė pašnekovas.
Ir dar pusė milijono
„Mossack Fonseca“ duomenyse yra ir daugiau su „Panaval Investments Corporation“ ir „Vaizgos“ sandoriu susijusios informacijos. Pavyzdžiui, susitarimai dėl palūkanų keitimo, sąskaitos ir dokumentas, liudijantis paskolos sumos padidinimą puse milijono dolerių.
Ir tai ne vienintelis „Panaval Investments Corporation“ saitas su „Vaizga“. Taip pat yra 1999 m. vasario 1 d. datuojama sutartis, kuria su I.Paleičiku susijusi ofšorinė kompanija sutaria iš „Vaizgos“ išsinuomoti Molėtų rajone, Šeikiškėse, esantį motelį.
Dokumente teigiama, jog sutartis galioja iki metų pabaigos su galimybe automatiškai ją pratęsti dar metams. Motelio nuomos kaina – tūkstantis dolerių per mėnesį.
Nutekėjusiuose duomenyse yra ir minėtą sutartį patvirtinantis dokumentas – „Vaizgos“ raštas dėl skolų suderinimo, pagal kurį su I.Paleičiku susijusi ofšorinė kompanija Mažeikių bendrovei skolinga 16 tūkst. dolerių ir 80 centų. Tiesa, ir šį, ir ankstesnį dokumentą pasirašo jau kitas „Vaizgos“ direktorius – Aidas Pažėra.
Beje, ši bendrovė gyvuoja ir dabar, generuodama, viešai prieinamais duomenimis, dešimtis milijonų eurų metinės apyvartos. „Vaizga“ jau seniai linksniuojama kaip I.Paleičiko šeimos verslas. „Vaizgos“ pajamų šaltinis ne vienus metus buvo degalinių nuoma bendrovei „Lukoil Baltija“, vadovaujamai to paties I.Paleičiko.
1997 m. kovo 5 d. veikiausiai buvo ypatinga diena ne tik neseniai įsteigtai „Vaizgai“. Mat „Mossack Fonseca“ duomenyse yra dar viena ta pačia diena datuojama sutartis.
Šįsyk – tarp „Olsen Contractors Corporation“ ir bendrovės „Mažeikių dobilas“. Šia sutartimi ofšorinė įmonė įsipareigoja Mažeikių bendrovei paskolinti pusantro milijono dolerių. Šios ofšorinės įmonės reikalai dokumentuose buvo patikėti A.Vainorai. Įgaliojimas jam surašytas buvo 1997 m. sausio 13 d., pora mėnesių iki paskolos datos. Pusantro milijono dolerių grąžinimo terminas – iki 2003 m. pabaigos, kaip ir „Vaizgos“ atveju.
Ofšorinės įmonės vardu, kaip jau minėta, veikti įgaliotas buvo buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo sūnus A.Vainora. O „Mažeikių dobilo“ vardu sutartį pasirašė Asta Vainorienė.
„Mažeikių dobilas“ jau seniai pakeitė pavadinimą. Dabar bendrovė žinoma „Mažeikių mėsinės“ vardu ir taip pat generuoja solidžią apyvartą.
Sandorių voratinklis veda į degalų rinką
Pinigai, susiję su keturių Lietuvos piliečių per vieną atstovą tvarkytais šveicariškais reikalais, dar labiau persipina 1998 m. dokumentuose. Čia atsiranda ir dar viena ofšorinė struktūra – bendrovė „Dickens International Ltd.“
1996 m. balandžio 9 d. dokumentu minėtos įmonės vardu veikti įgaliojamas A.Vainora. Jis įgaliojamas ir atidaryti bei valdyti sąskaitą „United Overseas Bank“ Šveicarijos padalinyje.
Nutekėjusiuose dokumentuose esama ir konkrečių sumų bei sąskaitų pėdsakų. Pavyzdžiui, 1996 m. lapkričio 11 d. datuojama indėlio sutartis, kuria „Dickens International Ltd.“ padeda pusės milijono dolerių indėlį banke „Ancorobank“, kuris netrukus pakeitė vardą. Tai dabartinis Medicinos bankas, valdomas turtingiausiu lietuviu laikomo Šveicarijoje gyvenančio milijardieriaus Sauliaus Karoso.
„Dickens International Ltd.“ pinigai nutekėjusiuose dokumentuose juda įdomiomis kryptimis. Pavyzdžiui, yra 1996 m. lapkritį taip pat datuojamas susitarimas, kuriuo „Ancorobank“ tokią pat pusės milijono dolerių sumą paskolina bendrovei „Bendida“, o už ją laiduoja „Dickens International Ltd.“ 1994 m. pabaigoje įsteigta „Bendida“ veikia ir dabar – tai didelė bendrovė prekybos naftos produktais rinkoje. Ir turbūt jau atspėjote, kad ji yra glaudžiai susijusi su I.Paleičiku.
Beje, dokumentai rodo, kad minėtos ofšorinės kompanijos „Dickens International Ltd.“ pinigai Medicinos banke neužsigulėjo. „Mossack Fonseca“ korespondencijoje yra bendrovės kreipimasis į banką su prašymu pusę milijono dolerių ir susikaupusias palūkanas pervesti į Šveicariją. Naudos gavėju nurodoma „Panaval Investments Corporation“ – ta pati kompanija, kurios vardu ankstesnėje korespondencijoje veikti ir bankinius reikalus Šveicarijoje tvarkyti įgaliotas I.Paleičikas.
Šešėlinio verslo uždarymas – pora mėnesių iki nužudymo
Apie bendrovę „Calmac Industries Limited“ nutekėjusiuose „Mossack Fonseca“ duomenyse informacijos ne tiek daug.
15min pavyko nustatyti, kad įmonės vardu veikti ir sąskaitą valdyti įgaliotas buvo tuometis „Mažeikių naftos“ vadovas G.Kiesus, tačiau finansinių operacijų, kuriose galimai dalyvavo ši ofšorinė įmonė, duomenyse rasti nepavyko.
Vis dėlto viena detalė rodo, kad ši įmonė veikė dar 2000 m. pavasarį. „Mossack Fonseca“ dokumentuose matyti, kad „Calmac Industries Limited“ išregistruota buvo 2000 m. balandžio 30 d. Vos daugiau nei po dviejų mėnesių – 2000 m. liepos pradžioje – G.Kiesus, jo sūnus ir vairuotojas kelyje, važiuodami namo, buvo užpulti, pagrobti ir brutaliai nužudyti. Nusikaltimą įvykdė Panevėžio „tulpinių“ grupuotė.
Tyrimo duomenimis, žiaurumu garsėjusi gauja turėjo paprasčiausią motyvą – užvaldyti G.Kiesaus pinigus. Banditai kankino G.Kiesų ir jo sūnų, bandydami išgauti jų mokėjimo kortelių kodus. Tačiau tų pinigų jie gavo ne tiek ir daug.
15min nepavyko rasti pėdsakų piniginių srautų, kurie galimai cirkuliavo per „Calmac Industries Limited“ ar įmonės sąskaitą Šveicarijoje.
Persipynę interesai
Tuo metu, kai vyko minėti sandoriai, „Lukoil“ Lietuvoje buvo kur kas daugiau nei degalinių tinklas.
Degalinių tinklas „Lukoil Baltija“ buvo vienas pagrindinių G.Kiesaus vadovaujamos „Mažeikių naftos“ degalų pirkėjų. Ryšys tarp Mažeikių įmonės ir Rusijos „Lukoil“ buvo ir kitoje grandinėje: būtent „Lukoil“ tiekė didelę dalį Mažeikiuose perdirbamos žaliavinės naftos. Ir tai dar ne viskas.
Būtent 1997 m. įsibėgėjo kalbos apie planuojamą „Mažeikių naftos“ privatizavimą. 1997 m. spalio naujienų agentūros BNS pranešime teigiama, kad „Lukoil“ domina didelė įmonės akcijų dalis. „Jei bus pasiūlyti 3 ar 4 proc. bendrovės akcijų, mums tai bus neįdomu“, – teigė tuometis „Lukoil“ viceprezidentas Viktoras Fedotovas.
1998 m. vyko intensyvios derybos su „Lukoil“. Tų metų kovą BNS informavo apie numatomą pasirašyti Vyriausybės ir „Lukoil“ atstovaujančios investicinės bendrovės „Nikoil“ ketinimų protokolą dėl investicijų į Lietuvos naftos sektorių. Žinoma, pirmiausiai į „Mažeikių naftą“.
Vis dėlto „Lukoil“ ambicijos liko neįgyvendintos. Mažeikių įmonę perėmė amerikiečių koncernas „Williams International“. Seimas atitinkamus sprendimus priėmė 1999 m. pirmoje pusėje, o tų pačių metų rugpjūtį G.Kiesus pasitraukė iš įmonės vadovo pareigų.
„Williams International“ investicija Lietuvai į naudą neišėjo. O „Lukoil“ ir Mažeikių reikalai iš naujo paliesti vykdant parlamentinį tyrimą dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo. Čia apie „Mažeikių naftos“ ir „Lukoil“ santykius liudijo ir buvęs įmonės vadovas B.Vainora.
„B.Vainora Komisijai teigė, kad, nors ir buvo sudarytos ilgalaikės naftos tiekimo sutartys, „Lukoil“ nevykdė savo įsipareigojimų ir nafta AB „Mažeikių naftai“ buvo tiekiama su pertrūkiais. Dėl to buvo reikalingas Būtingės naftos terminalas, nes AB „Klaipėdos nafta“ naftos terminalas netiko laivams iškrauti. (...) Be to, B.Vainora žodžiu pažymėjo, kad „Lukoil“ buvo pagrindiniai naftos tiekėjai, tačiau akcentuodavo siekią įsigyti tam tikrą kiekį AB „Mažeikių nafta“ akcijų, o priešingu atveju sieksią įsigyti kitas įmones“, – rašoma laikinosios Seimo komisijos, veikusios 2004 m., išvadose.
Margesniais žodžiais „Lukoil“ apetitą komisijai nusakė buvęs ministras Albertas Šimėnas:
A.Šimėnas Komisijai paaiškino, kad AB „Mažeikių nafta“ gyvenimą reguliavo Rusija. „Lukoil“ teigė, kad „jeigu neatiduosit „Mažeikių naftos“, jums liūdnai baigsis. Pasak A.Šimėno, „Lukoil“ tikslas buvo „suvaryt „Mažeikių naftą“ į bankrotą“ ir „pasiimt už kapeikas“.
A.Vainora: pinigai – nei mūsų, nei „Lukoil“
Ofšorinių įmonių operacijose daug kur figūruojantis A.Vainora sutiko su 15min pasikalbėti apie nutekėjusius „Mossack Fonseca“ duomenis. Verslininkas pabrėžia, esą nei jis, nei jo tėvas nebuvo nė vienos iš ofšorinių įmonių faktinis savininkas.
„Mes ten tiesiogiai tai nieko neturėjome“, – kalbėjo A.Vainora.
Paklaustas, kas buvo ofšorinių įmonių savininkai, žinomas verslininkas teigė negalintis to pasakyti. „Tai buvo taip seniai. Aš tikrai neįgaliotas ir tikrai neatsimenu“, – tęsė A.Vainora.
Pašnekovas patvirtino vadovavęs „Vaizgai“, kai ofšorinė įmonė „Panaval Investments Corporation“ jai skolino 2 mln. dolerių. Bet čia pat nuo įmonės savininkų atsiribojo.
„Aš ten nebuvau akcininkas. (...) Daug operacijų pas mus buvo. Bet dabar pasakyti... Aš tikrai nieko negaliu pakomentuoti“, – teigė A.Vainora.
Tiesiai paklausus, kieno pinigai – Vainorų šeimos ar „Lukoil“ – cirkuliavo ofšorinėse sąskaitose, verslininkas patikino, kad abu variantai yra klaidingi.
„Nei vieni, nei antri“, – atsakė A.Vainora.
Dar kartą paprašytas įvardinti pinigų šaltinį, pašnekovas teigė negalintis to padaryti. „Negaliu pasakyti. Žinote, aš buvau tik vykdantysis direktorius. Dariau, ką reikėjo – ir viskas“, – sakė A.Vainora.
Verslininkas tikina, kad mokestiniais žaidimais per ofšorines įmones neužsiiminėjo. „Tikrai ne“, – užtikrino A.Vainora, pridurdamas, kad, pavyzdžiui, „Vaizgos“ duomenis yra tikrinusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Paklaustas, ar G.Kiesaus nužudymą tyrę pareigūnai buvo informuoti apie šveicariškus reikalus ir ofšorines įmones, A.Vainora teigė nebuvęs liudytojas šiame tyrime ir tokios informacijos neturintis.
„Labai gaila amžinatilsį Gedemino. Bet čia jau turbūt jo reikėtų klausti“, – sakė verslininkas.
