Atrodytų, kad dujų kainų karas yra tai, ko naftos kainų smukimo sukrėstai Rusijai reikėtų mažiausiai, rašo leidinys.
Tačiau analitikai aiškina, kad tokia strategija „Gazprom“ gali būti ekonomiškai racionali – kainos Europos dujų rinkoje jau yra mažos, o tai reiškia, kad Rusijos dujų koncernas kainas gana nesunkiai galėtų nuleisti į tokį lygį, kuriame tiekti SGD iš JAV būtų nepelninga. Tokiu būdu „Gazprom“ apgintų savo rinkos dalį regione, kuriame gauna didžiąją pelno dalį.
Toks žingsnis turėtų reikšmingų pasekmių pasaulio energijos rinkoms: pilnaverčio kainų karo Europos dujų rinkoje poveikis galėtų pasklisti po kitus regionus ir atsiliepti kitoms žaliavoms, įskaitant Australijos SGD ir Kolumbijos anglis, taip pat galėtų ir sukelti grėsmę besiformuojančios JAV SGD pramonės gyvybingumui.
Atrodytų, kad dujų kainų karas yra tai, ko naftos kainų smukimo sukrėstai Rusijai reikėtų mažiausiai.
„Kodėl reikėtų užleisti dalį rinkos gamintojui, kurio sąnaudos yra didesnės? Jeigu būčiau investavęs į JAV SGD, nerimaučiau“, – sakė Oksfordo energijos studijų instituto (OIES) Rusijos naftos ir dujų specialistas Jamesas Hendersonas.
Argumentas už kainų karą yra paprastas.
Kaip kad Saudo Arabija yra pagrindinė stabilizuojanti pasaulio naftos rinkos gamintoja, nes prireikus gali padidinti gavybą, taip ir „Gazprom“ turi daugiausia nepanaudotų pajėgumų pasaulio dujų rinkoje.
„Gazprom“ vadovų skaičiavimais, įmonės nepanaudoti gavybos pajėgumai (o jie daugiausia atsirado dėl investicijų, paremtų pernelyg optimistiškomis prielaidomis dėl būsimos dujų paklausos) siekia maždaug 100 mlrd. kubinių metrų ir tai atitinka beveik ketvirtadalį įmonės gavybos bei maždaug 3 proc. pasaulio gavybos.
Saudo Arabiją suerzino tai, kad dėl JAV skalūnų naftos gamintojų jos rinkos dalis gali sumažėti. „Gazprom“ tokios pat perspektyvos gresia dujų rinkoje. Dėl vadinamosios skalūnų revoliucijos JAV atsiradus pigių dujų šaltiniui, pastaraisiais metais JAV pradėta įgyvendinti nemažai SGD projektų.
Per ateinančius du mėnesius iš JAV teritorijos centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje turėtų išplaukti pirmasis SGD krovinys, o bendras statomas eksporto pajėgumas yra lygus dviem trečdaliams „Gazprom“ eksporto į Europą.
Galiausiai „Gazprom“ dujų gavybos sąnaudos, palyginti su kitais dujų gamintojais, yra vienos mažiausių. J. Hendersono skaičiavimais, pristatyti savo dujas į Vokietiją „Gazprom“ kainuoja 3,5 JAV dolerio už 1 mln. britų šiluminių vienetų (BTU). Nors dujų kainos JAV yra priartėjusios prie žemiausių per 16 metų lygių, JAV SGD tiekimas būtų nenuostolingas, jei jo kaina, apytikriais skaičiavimais, siektų 4,3 JAV dolerio už 1 mln. BTU.
Sudėjus visus šiuos faktus kartu atrodytų, kad „Gazprom“ būtų prasminga sumažinti kainas ir tokiu būdu neįsileisti JAV SGD į rinką.
„Dabar rinka dėl to džiūgauja, tačiau savo apskaičiavimus yra atlikę ir rusai ir jie žino, kad jie gali laimėti, jei taip nutiktų“, – teigia „Societe Generale“ Europos dujų analitikas Thierry Brosas.
Vien Jungtinėje Karalystėje dujų kainos neatidėliotiniems sandoriams per pastaruosius dvejus metus krito 50 procentų.
Dabar įgyvendinti tokią priemonę būtų pigiau, nes dujų kainos Europoje jau yra gerokai sumažėjusios – vien Jungtinėje Karalystėje dujų kainos neatidėliotiniems sandoriams per pastaruosius dvejus metus krito 50 procentų. „Gazprom“ sutartinės kainos, kurios daugiausia yra susietos su naftos kainomis, taip pat smunka ir per kitus šešis devynis mėnesius greičiausiai dar sumažės.
T. Broso skaičiavimais, nustatęs tokias kainas, kad JAV būtų nenaudinga tiekti SGD į Europą, „Gazprom“ šiemet prarastų 1,3 mlrd. JAV dolerių įplaukų, o tai nesudaro net 1 proc. istorinių metinių Rusijos dujų koncerno pardavimų.
Pasak leidinio šaltinių, žinančių, kaip mąsto „Gazprom“, dujų koncerno vadovai yra išnagrinėję kainų karo metodo ekonomiką ir svarsto šį klausimą.
Šią savaitę Niujorke vykusiame susitikime su investuotojais „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas įrodinėjo, kad dėl mažų neatidėliotinų sandorių kainų Europoje tiekti SGD Jungtinėms Valstijoms jau yra ekonomiškai nepagrįsta.
„Nors rinkoje vyrauja nuomonė, kad Šiaurės Amerikos SGD gali pakeisti dabartinį kainodaros modelį Europoje, iš tikrųjų yra visiškai ne taip“, – pareiškė jis.
Analitikai teigia, kad kainų karu, kuriam vadovautų „Gazprom“, galėtų būti siekiama dviejų atskirų tikslų: pirma, nustatyti tokias kainas, kad Jungtinėms Valstijoms artimiausioje ateityje būtų nenaudinga tiekti SGD į Europos rinką, ir antra, atgrasyti nuo naujų investicijų į SGD projektus ilgesnėje perspektyvoje.
Pirmajam tikslui pasiekti reikėtų, kad dujų kainos neatidėliotiniems sandoriams Europoje smuktų žemiau ribinių JAV dujų tiekimo į Europą sąnaudų lygio, o tai, kaip šiuo metu mano T. Brosas, gali įvykti šių metų antrąjį pusmetį. Tačiau analitikai pažymi, kad palaikyti tokias kainas ilgą laiką „Gazprom“ būtų skausminga.
Ilgesnės trukmės perspektyvoje „Gazprom“ būtų racionaliau parengti tokią kainų Europoje valdymo vidutiniu laikotarpiu strategiją, kuri atgrasytų nuo naujų SGD projektų įgyvendinimo. Nors artimiausioje ateityje gali būti svarstoma nemažai projektų, nes naftos ir dujų kainos abiejose Atlanto pusėse yra mažos, tokių projektų galėtų likti gerokai mažiau, jeigu kainos per metus ar dvejus pakiltų.
Kaip yra pasakęs vienas Maskvos vyriausybės pareigūnas, „jie neturi pasirinkimo. Jie jau dalyvauja kainų kare.“
