„Nors šį sezoną šiluma vilniečiams kainuos mažiau nei Rygos ar Talino gyventojams, dalis miestiečių, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, už ją, deja, mokės daugiau nei galėtų, kadangi dalis šilumos per nesandarias pastato konstrukcijas pabėgs į lauką“, – aiškina pašnekovas.
Jis sutinka, kad nėra geresnio būdo pagerinti namo energetinį efektyvumą nei jį renovuoti – skaičiuojama, kad tuomet gyventojai už šildymą moka bent 40 procentų mažiau. Visgi, pabrėžia J.Paulėkas, nesant bendro sutarimo ar galimybių skirti pakankamai lėšų, kiekvieno buto gyventojai gali atlikti savarankiškus ir kišenei draugiškus veiksmus, kurie sutaupytų nuo 3 iki 15 procentų šilumos. Atitinkamai tai atsispindėtų ir sąskaitoje už šildymą.
Ką daryti, kad šiluma neišeitų „į orą“
„Svarbu suprasti, kad temperatūra namuose priklauso ne vien nuo to, kaip šyla radiatoriai, bet ir nuo to, kaip gerai šiluma išlaikoma būste. Tai turi įtakos ir suvartojamam šilumos kiekiui, kuris lemia sąskaitos dydį. Šilti namai – komandinis darbas, todėl efektyvus šilumos vartojimas priklauso nuo pačių gyventojų pastangų“, – sako specialistas.
Anot jo, vienas svarbiausių faktorių siekiant išlaikyti šilumą namuose yra langai. Specialistas pataria pasirūpinti jų sandarumu. Tą padaryti galima net ir prasidėjus šildymo sezonui.
Ne mažiau svarbu ir taisyklingai vėdinti patalpas: „Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu ilgą laiką. Rekomenduojame tą daryti ne ilgiau kaip 10–15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.“
Norint, kad kambaryje būtų šilta, reikia tinkamai pasirūpinti radiatoriais: neužstatyti jų baldais, kurie blokuoja šilumos patekimą į patalpas, nedžiaustyti ant jų rūbų ar avalynės, neuždengti sunkiomis užuolaidomis.
Be to, radiatorių skleidžiama šiluma senuose daugiabučiuose neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, tad norint gyventi šilčiau rekomenduojama ant už radiatorių esančios sienos priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus.
„Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 procentų skleidžiamos šilumos ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais“, – akcentuoja VŠT energetinio efektyvumo vadovas.
