Investuotojams palikta 70 dienų, per kurias jie turi gauti preliminarias prisijungimo prie elektros tinklų sąlygas, atlikti kitas procedūras, apskaičiuoti ir parengti siūlymą dėl pageidaujamo kainos priedo prie elektros biržos kainos.
Aukciono dalyvių dokumentai bus priimami nuo lapkričio 11 iki 25 dienos, pirmasis aukciono komiteto posėdis įvyks lapkričio 26 dieną.
Numatyta maksimali paskirstyti skatinimo kovota – 0,3 teravatvalandės.
Maksimaliai aukciono dalyviai gali tikėtis 3,86 Eur/MWh kainos priedo prie rinkos kainos, tai sudarytų 0,386 cento už kilovatvalandę. Tačiau priedas būtų mokamas tik tol, kol elektros kaina neviršija 48,93 Eur už megavatvalandę, arba 4,893 ct/kWh.
Naujas elektrines numatoma remti 12 metų.
„Konkretus aukciono laimėtojui mokamas kainos priedas priklausys nuo elektros energijos kainų biržoje, tačiau bet kuriuo atveju jis negalės viršyti VERT nustatytos didžiausiosios kainos“, – teigiama VERT pranešime.
Aukciono laimėtojai bus paskelbti 2020 m. pradžioje. Pirmojo aukciono metu nepaskirsčius visos numatytos 0,3 TWh skatinimo kvotos, likęs nepaskirstytas kiekis bus įvertintas nustatant ateityje planuojamų aukcionų kvotas.
M.Nagevičius nesitiki didelio dalyvių susidomėjimo
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius vertina, kad aukcionas gali nesulaukti didelio susidomėjimo dėl to, kad investuotojams palikta rizika, tačiau taikoma daug ribojimų, o siūlomas kainos priedas nėra didelis.
„Yra pakankamai daug ribojimų investuotojams, daug visokių rizikų perkeliama jiems. Tai ir 80 proc. taisyklė, kad tu turi pagaminti ne mažiau nei 80 proc. ir ne daugiau nei 120 proc. to, ką deklaruoji, imant trijų metų vidurkį. Reiškia, tai yra balansavimo įsipareigojimai, prisijungimo kaštai – pakankamai daug visko perkeliama investuotojams. Tad kad būtų kažkoks labai didelis konkursas, aš truputį abejoju. Galima tikėtis, kad bus labai arti tos viršutinės ribos tie pasiūlymai“, – svarsto M.Nagevičius.
Jis paaiškina, kad jei rinkoje nusistovės didesnės kainos, nei nurodytas maksimumas, elektrinių statytojams apskritai joks priedas nebus mokamas. O jei kainos kristų žemiau, būtų mokamas visas priedas, kuris nėra didelis.
„Kai kaina yra didesnė nei maksimali, tai tada nieko nemoka. Kai kaina yra tarp maksimalios ir atskaitinės kainos, moka skirtumą tarp šių kainų. Kai kaina mažesnė nei atskaitinė, moka visą priedą. (…) Jei rinkos kaina yra, sakykim, labai maža, tarkim 10 Eur/MWh, investuotojas gauna tuos 10 Eur ir priedą, jis nebegauna tos vidutinės kainos“, – sako M.Nagevičius.
Jis paaiškina, kad kai pučia stiprus vėjas, vėjo jėgainės tuo metu gali stipriai paveikti elektros kainą biržoje – kuo daugiau vėjo jėgainių veikia, tuo labiau kaina krinta, taip ši technologija pati apriboja savo plėtrą.
Anot eksperto, vis tik rinkoje yra daug investuotojų, kurie seniai laukia aukcionų ir galimybių investuoti, tačiau dalyvauti konkurse jiems gali neapsimokėti.
„Atsiranda kitas dalykas – ar apsimoka jiems dalyvauti konkurse, galbūt tada geriau rinkos sąlygomis dalyvauti, kadangi nedaug jis ką praras tas investuotojas, bet mažiau to reguliavimo pas jį atsirastų.Aišku, kita vertus, yra daug metų laukimo, pasiruošimo, ir daug įmonių, kurios yra pasiruošusios ir jos laukia. Tai dabar jų pasirinkimas: ar jos dalyvaus šitame pirmame konkurse, ar lauks kitų metų, tikėdamosi, kad galbūt pagerės konkurencijos sąlygos“, – vertina M.Nagevičius.
