Vartotojai už šilumą sezono metu vidutiniškai mokės iki 15–20 proc. mažiau nei pernai, prognozuoja „Baltpool“.
Šių metų spalio mėnesį Lietuvoje susiformavo 7,5 ct/kWh (be PVM) vidutinė šilumos kaina – ji yra apie 15 proc. mažesnė, lygnti su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina, kuri siekė 8,68 ct/kWh.
Spalį Vilniuje šilumos kaina siekia 8,02 ct/kWh, Kaune – 5,57 ct/kWh, Klaipėdoje – 5,93 ct/kWh, Šiauliuose – 6 ct/kWh, o Panevėžyje – 6,96 ct/kWh. Nustatyti viso šildymo sezono kainų nėra įmanoma, nes kaina Lietuvoje kinta kas mėnesį.
„Dabartinė kaina leidžia manyti, kad sezonas bus toks kaip metai prieš [2021–2022 m.]. Keturiuose didžiuosiose miestuose kaina gali būti dar mažesnė“, – nurodė V.Jonutis, išskirdamas Vilnių.
Visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus sostinę, šiemet spalį šilumos kainos yra ženkliai mažesnės, palyginus su šildymo sezono aritmetiniu mėnesių vidurkiu.
Vilniaus rodiklius pernai paveikė pigesnio, bet taršesnio mazuto naudojimas, sumažinęs potencialias kainas. Šiais metais tokios praktikos atsisakyta.
Vilniaus miestas jau paskelbė, kad artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos išliks praėjusių metų lygyje. Tačiau kiti daug biokuro šilumai gaminti sunaudojantys miestai gali tikėtis reikšmingesnio kainos sumažėjimo.
„Vietos gamintojai pajėgūs patenkinti biokuro paklausą, šio kuro kainai kilti neleidžia ir besitęsiantis medienos pramonės sąstingis. Matome, kad Europos šalys pasirengė žiemai – visos saugyklos yra užpildytos, o gamtinių dujų kaina siekia tik apie 40 Eur/MWh. Be to, agentūra „Copernicus“ Europoje prognozuoja šiltesnę nei vidutiniškai žiemą – tai nedidina kuro poreikio“, – vardijo V. Jonutis.
Keturiuose didmiesčiuose (Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) šilumos kaina spaliui vidutiniškai nukrito 37 proc. Nors tokie rezultatai neišsilaikys iki šildymo sezono pabaigos, vartotojai kainų skirtumą pajaus gerokai labiau, teigė „Baltpool“ atstovas.
„Tendencijos, žiūrint iš vartotojų kišenės pusės, yra seniai nematytos ir geros“, – apibendrino V.Jonutis.
Mažiausiai pokyčių gali tikėtis tie miestai, kurie iki šiol nepertvarkė savo šilumos tinklų ir nepradėjo naudoti biokuro. Šiose gyvenvietėse šildymas išliks brangesnis nei kitur.
Pasak V. Jonučio, Lietuvos miestai artėjantį šildymo sezoną pasitinka pasiruošę geriau nei per pastaruosius trejus metus. „Šiuo metu ilgalaikiais sandoriais įsigyta apie 60 proc. viso reikalingo biokuro kiekio, likusi dalis bus įsigyta trumpalaikiais sandoriais. Matant dabartines tendencijas rinkoje, akivaizdu, kad dabar trumpalaikiais sandoriais biokurą įsigyti galima net palankesne kaina“, – sakė „Baltpool“ atstovas.
Pernykštės tendencijos neturėtų pasikartoti
V.Jonutis teigė, kad praėję metai istoriškai buvo patys brangiausi, šilumos kainų vidurkis buvo 8,68 ct/kWh, neįskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
„Sezono eigoje kaina krito apie 30 proc. <...> Sezonas buvo išties permainingas ir dar nebuvo tokio atvejo, kad kainos svyruotų taip stipriai, lyginant sezono pradžią ir pabaigą“, – kalbėjo V.Jonutis.
Pagrindinė energijos rūšis Lietuvos šilumos tinkluose yra biokuras, o pagrindinis jo pakaitalas – gamtinės dujos.
Praėjusiais metais, karo Ukrainoje kontekste, gamtinės dujos kainavo 250 iki 350 eurų/MWh, panašiomis kainomis buvo užpildytos dujų saugyklos Lietuvoje. Biokuro importas iš Baltarusijos buvo sustabdytas, jo kaina taip pat smarkiai išaugo, o vietinės įmonės iškart negalėjo patenkinti visos paklausos.
Tačiau pasikeitus emocinei situacijai dėl karo Ukrainoje, dujų kaina pradėjo kristi, per kelis mėnesius aktyvavosi vietinė biokuro gamyba.Sumažėjusią biokuro kainą lėmė ir nuosmukis medienos pramonėje. Žiemą Lietuvoje buvo suvartota mažiau kuro, kadangi ji buvo šilta – priežastis, kodėl šilumos kaina sezono metu krito, vardijo V.Jonutis.
Pigus biokuras kelia abejonių dėl ilgalaikio tvarumo
„Baltpool“ atkreipia dėmesį, kad mažos biokuro kainos rinkos dalyviams sukelia dvejopus jausmus.
Neatsižvelgiant į mažėjančias šildymo kainas, dėl pigaus biokuro rinkoje gali susiklostyti prieš keletą metų buvusi padėtis, kai dėl pigaus baltarusiško biokuro importo vietinę gamybą apėmė sąstingis. Tačiau sustabdžius žaliavos iš Baltarusijos importą, vietinei rinkai reikėjo 5 mėnesių užtikrinti pakankamą biokuro pasiūlą ir taip stabilizuoti situaciją rinkoje.
„Egzistuoja tikimybė, kad rinkoje dėl perprodukcijos smarkiai sumažėjus biokuro kainai gali kilti sisteminių problemų, kai vietos gamintojams neapsimokės gaminti biokuro. Tiesa, kol kas situacija rinkoje leidžia tikėtis, kad šį šildymo sezoną tokia tikimybė bus maža. Dabartinė biokuro gamybos kaina yra tvari, tačiau nereikėtų tikėtis, kad ji gali būti mažesnė“, – pridūrė V. Jonutis.
Kogeneracinė jėgainė dar neveiks visu pajėgumu
Didžiausia sezono naujiena – Vilniuje galiausiai pradėjęs veikti Vilniaus kogeneracinės elektrinės biokuro blokas. Jame rugpjūčio 31 d. pradėti karštieji bandymai.
Praėjusį sezoną dėl aukštų kainų ir nepakankamų biokuro pajėgumų Vilniaus savivaldybė pradėjo naudoti mazutą, tačiau šiais metais tokia praktika nebebus taikoma.
Vis dėlto, kaip rugsėjį teigė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiūtė teigimu, artėjantį šildymo sezoną turintis pradėti veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas dar nedirbs visu pajėgumu.
„Pirmaisiais metais Lietuva nėra išskirtinė, nė viena kogeneracinė jėgainė neveikia 100 procentų, ji dažniausiai pasiekia 50–80 procentų pajėgumą – tai yra įprasta tokių jėgainių paleidimo praktika“, – sakė laikinoji LEA vadovė.
Paklaustas apie VKJ įtaką Vilniaus šilumos rinkai, V.Jonutis teigė, kad sostinėje nėra perteklinių biokuro gamybos pajėgumų, todėl aukcionai baigiasi ties reguliatoriaus nustatyta kainų riba. „Baltpool“ atstovas pridūrė, kad naujas Vilniaus kogeneracinės jėgainės blokas sukurs konkurenciją tarp Vilniaus šilumos gamintojų, tačiau tikrąjį poveikį bus galima pamatyti nebent kitais metais.
„VKJ pradėjo gaminti pirmąsias kilovatvalandes, bet tai nesukėlė šoko rinkai“, – trečiadienį sakė V.Jonutis. Jis pridūrė besitikintis, kad jau apie naujus metus šiuo metu testuojama jėgainė galėtų tiekti 80 MW ar dar daugiau energijos. Šiuo metu į tinklą tiekiama apie 40–50 MW.
VKJ biokuro bloką statančios „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius anksčiau BNS taip pat teigė, kad pirmą sezoną šilumą gaminančios jėgainės ne visada pasiekia vadinamąjį „gamybos maksimumą“ – tai, pasak jo, aptarta ir su VŠT.
VŠT duomenimis, vidutinė 2022–2023 metų šildymo sezono kaina vilniečiams siekė 8,01 cento už kilovatvalandę (be PVM).
