„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka: PVM lengvata šildymui yra ydinga

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka yra pasiryžęs reformuoti mokesčių sistemą, ją supaprastinti, taip pat atsisakyti kai kurių lengvatų. Ką konkrečiai keis, jis dar nesako, bet atskleidžia, kad norėtų atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui.

„Mano nuomone, šita lengvata yra ydinga savo esme“, – viešėdamas 15min studijoje ketvirtadienį sakė paskirtasis finansų ministras.

Jo teigimu, daliai visuomenės ta lengvata yra naudinga, tačiau yra nemažai ir ja piktnaudžiaujančių šalies gyventojų.

„Ja naudojasi ir tie, kuriems sunku sudurti galą su galu, ir tie, kuriems turėtų būti gėda ta lengvata naudotis. Tikrai valstybė neturi tiek pinigų, kad galėtų tą lengvatą išlaikyti, ir, manau, ji turi išnykti. O skurdžiausiai visuomenės daliai net ir dabar yra numatytos kompensacijos. Manau, kad tas sprendimas turi būti priimtas“, – sakė V.Šapoka.

Priminsime, kad PVM lengvata šildymui nustos galioti sausį. Tiesa, parlamentas po svarstymo jau yra pritaręs jos pratęsimui dar pusei metų, ir netrukus turės galutinai apsispręsti, ar palikti galioti, ar vis tik panaikinti šią lengvatą.

Kaip keisis mokesčių sistema, V.Šapoka į detales nesileido, tačiau pokyčių tikrai bus. Paskirtojo ministro teigimu, mokesčių sistema turės tapti paprastesne, bus užkamšytos landos „mokesčių mokėtojų pinigų vogimui“.

„Nemažai turtingų asmenų ir įmonių prisigalvojo labai įdomių schemų, kad susimokėtų kuo mažiau“, – sakė jis.

V.Šapoka pabrėžė, kad nepagrįstų lengvatų bus atsisakyta, o naujų mokesčių įvesti jis neskubės.

„Mes tai, ką surenkame, iššvaistome nebūtinai reikalingiems dalykams. Pradžioje reikia sutvarkyti sistemą, ir tik tada galbūt galvoti, jeigu nepakanka, tada pradėti diskusijas dėl papildomų mokesčių. Jeigu juos įvestume dabar, tai būtų signalas, kad galima ir toliau tempti dirbant neefektyviai“, – kalbėjo V.Šapoka.

Kovos su šešėliu

Jis taip pat pabrėžė būtinybę kovoti su šešėline ekonomika. Statistika rodo, kad du trečdaliai lietuvių gauna mažiau nei vidutinį darbo užmokestį.

Vagystė iš valstybės būdavo kaip ir rezistencijos forma, – pusiau juokais sakė ministras.

„Esu įsitikinęs, kad tas šešėlinės ekonomikos mastas yra gan didelis. Yra labai geras palyginimas, kai mes pasižiūrime, kokios yra žmonių disponuojamos pajamos. Dažniausias variantas – vartojimo išlaidos yra žymiai didesnės nei disponuojamos pajamos. Tai reiškia, kad pajamos yra didesnės, jos yra slepiamos, nuo jų yra nemokami mokesčiai“, – sakė V.Šapoka.

Kaip vieną priežasčių jis įvardijo dar sovietmečiu susiformavusį mentalitetą tiesiog vogti iš valstybės.

„Vagystė iš valstybės būdavo kaip ir rezistencijos forma“, – pusiau juokais sakė ministras.

„Kitas dalykas – patys žmonės nepasitiki, kad jų sumokami pinigai yra naudojami geriausiu būdu, nes visi korupcijos, viešųjų pirkimų skandalai, neracionalūs panaudojimai neskatina mokėti mokesčių. Turime galvoti apie pasitikėjimo atkūrimą“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs