Energetikos ministerija siūlo, kad 7-asis ir 8-asis elektrinės blokai rezervo paslaugas teiktų ir po 2028-ųjų, kai planuojama nutiesti „Harmony Link“. Be to, iki 2025-ųjų pabaigos planuojama suremontuoti 7-ąjį bloką.
Taip būtų keičiama 2019 metais Vyriausybės patvirtintame ir 2021-ųjų gruodį pakoreguotame sinchronizavimo veiksmų bei priemonių plane numatyta šių blokų veiklos perspektyva.
Anot ministro Dainiaus Kreivio, du senieji Lietuvos elektrinės blokai bus reikalingi užtikrinti sistemos balansavimą ir stabilumą, kol elektrai gaminti naudojamas dujas pakeis vandenilis.
„Šiandien mes labai aiškiai matome, kad net ir po „Harmony Link“ sisteminių paslaugų reikės, nes Suomija projektuoja didžiulį elektros deficitą tuomet, kai nėra vėjo. Dujoms po truputį išeinant, jas keis vandenilis, bet iki tol dujos bus pagrindinis atsinaujinančių išteklių balansavimo šaltinis“, – BNS sakė D.Kreivys.
„Iš kitos pusės, kiekvienas dujinis agregatas leidžia sistemą išlaikyti veiksmingą esant nenumatytoms aplinkybėms, taip pat ir karui“, – kalbėjo ministras.
Pasak D.Kreivio, 7-asis ir 8-asis Elektrėnų blokai ir toliau teiktų rezervo paslaugas bei veiktų esant poreikiui, pavyzdžiui, išaugus didmeninėms elektros kainoms.
„Šių metų sausio 5-oji diena (kai regione smarkiai išaugo elektros poreikis bei jos didmeninė kaina – BNS) tik dar kartą patvirtino būtinybę juos (7-ąjį ir 8-ąjį blokus – BNS) turėti“, – BNS teigė Energetikos ministerija.
Sausio 5 dieną nuo 8 val. iki 9 val. elektros kaina biržoje šoktelėjo iki 1,48 euro už kilovatvalandę (kWh), o vidutinė kaina siekė 67 centus – paskutinį kartą tokios aukštos valandinės kainos buvo 2022-ųjų rugpjūtį, teigė „Litgrid“.
Tuomet maždaug pusę Lietuvos elektros poreikio užtikrino tik „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis gamyba“ valdomi Lietuvos elektrinės 7, 8 ir 9 blokai. Neefektyvūs ir brangią energiją gaminantys įrenginiai paprastai įjungiami tik esant būtinybei – dažniausiai pakilus kainoms biržoje.
Siekiant mažinti elektrinės sąnaudas, 7-asis blokas buvo užkonservuotas dar 2018 metų pradžioje, o 8-asis – 2019-ųjų sausį. Tačiau nuo 2020 metų sausio blokų darbas atnaujintas, kad jie teiktų tretinio rezervo paslaugą.
D.Kreivys 2022 metų rudenį teigė, jog Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkos dizainas leidžia finansuoti šiuos blokus tik iki sinchronizavimo. Dabar ministras teigia matantis Bendrijos politikos pokyčius ir tikisi, kad ateityje bus priimti tolesnį jų finansavimą leisiantys pakeitimai.
„Ilgą laiką visa politika buvo vedama taip, kad energetikos rezervai yra nereikalingi. (...) (Manyta, kad – BNS) neskiriant lėšų rezervų kompleksų išlaikymui galima mažinti sisteminių paslaugų tarifą. (...) Tarifas nuosekliai mažintas, vartotojui stengtasi įtikti mūsų energetinio saugumo sąskaita“, – teigė D.Kreivys.
„Dabar po truputį keičiasi Europos Sąjungos politika, užsakinėjami nauji skaičiavimai, šiek tiek modifikuojasi, mes tikimės, kad ateityje pasikeis metodika, kuri leis šiems pajėgumams gyventi ir toliau“, – kalbėjo ministras.
Pernai 8-tas blokas buvo suremontuotas už 3,2 mln. eurų. Pasak ministerijos, priimtas sprendimas ir dėl 7-to bloko remonto.
Siūloma papildyti sinchronizavimo projektų sąrašą
Energetikos ministerija Vyriausybei taip pat ketina siūlyti papildyti projektų, būtinų sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa 2025 metų vasarį, sąrašą, daugiau pakeitimų numatyta ir sinchronizacijos veiksmų bei priemonių plane.
„Pakeitimai atliekami atsižvelgiant į papildomus darbus ir Baltijos šalių susitarimą atlikti sinchronizaciją anksčiau nei planuota – 2025 metų vasarį“, – BNS sakė „Litgrid“ Sinchronizacijos įgyvendinimo centro vadovas Mindaugas Ivanavičius.
Tarp keturių į 2019 metais Vyriausybės patvirtintą sąrašą siūlomų įtraukti projektų – prekybai skirta elektros jungtis sausumoje tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“.
Ministerijos siūlomais veiksmų bei priemonių plano pakeitimais jungties statyboms reikalingą teritorijų planavimą bei poveikio aplinkai vertinimą (PAV) numatoma užbaigti 2026-ųjų pabaigoje, o jungtis pradėtų veikti 2028-ųjų pabaigoje.
Be „Harmony Link“, į 14-kos projektų sąrašą taip pat siūloma įtraukti energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimą, 330 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukciją bei „NordBalt“ jūrinės jungties valdymo sistemos atnaujinimą – tai numatyta padaryti paskutinį 2025-ųjų ketvirtį.
Iki 2024 metų pabaigos anksčiau numatytą užbaigti 330 kV Neries pastotės rekonstrukciją siūloma padalyti į du etapus, pirmąjį užbaigiant šiemet balandį–birželį – jo metu pastotė būtų prijungta prie 110 kV tinklo bei 330 kV linijos Utena-Neris taip užtikrinant elektros tranzitą tarp Lietuvos elektrinės bei Utenos pastočių.
„Pirmojo etapo užbaigimas yra būtinas, kad Lietuvos (...) elektros energetikos sistema būtų parengta sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu ankstesniais nei pirmiau planuota terminais“, – teigia Energetikos ministerija.
Energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemą numatoma įdiegti paskutinį šių metų ketvirtį.
Pirmąjį šių metų ketvirtį būtų atnaujintos Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) patvirtintos Baltijos šalių operatorių prisijungimo prie Europos tinklų sąlygos, antrąjį ketvirtį – parengta bendra Baltijos šalių sistemų dažnio stabilumo vertinimo metodika, paskutinį ketvirtį – sukurtas šių sistemų valdymo blokas.
Tuo metu 2025 metų pirmąjį ketvirtį numatoma atlikti bendrą Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymą, taip pat pradėti naudoti dažnio stabilumo vertinimo sistemą (FSAS). Ji būtų diegiama vietoj anksčiau planuotos bendros Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių sistemos.
Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.
Didžiausią ir vienu svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.
Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.
Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.
