V. Sidzikausko teigimu, 2015-aisiais turėtų pradėti veikti platesnę rinką atversiančios elektros jungtys su Lenkija ir Skandinavija. Taip pat planuojama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, nustatančią sąlygas vartotojams patiems pasirinkti elektros energijos tiekėją. Todėl tikėtina, kad mūsų nuosavų elektrinių reikės mažiau ar nereikės visai, tačiau už prastovos laiką mokėti turės vartotojai.
„Prieš keletą metų man teko būti vienoje Švedijos iškastinį kurą deginančioje elektrinėje. Ši dėl vandens pertekliaus šalyje ir aktyvios hidroelektrinių veiklos turėjo stovėti. Jos direktoriaus paklausiau, kas elektrinei apmoka prastovos laiką, darbuotojų atlyginimus. Jis man atsakė, kad tai – ne jo galvos skausmas. Manote, kitaip yra su mūsų Elektrėnais? Šiandieną jų prastovas turime apmokėti, ir jas apmoka galutiniai vartotojai. Tai, manau, ypač atsilieps aklai įgyvendinant rinkos plėtimo sprendimus“, – kalba V. Sidzikauskas.
Anot Energetikos eksperto, taip pat tikėtina, kad vartotojai nebūtinai pasirinks pigiausią tiekėją. Remiantis įvardintomis priežastimis, V. Sidzikausko teigimu, akivaizdu, kad lūkesčiai, jog tokia rinka savaime gali lemti vartotojams palankias kainas, yra nepagrįsti.
Tuo metu D. Korsakaitė tikina, kad vienareikšmiškai pasakyti, jog kainos buitiniams vartotojams augs arba mažės, neįmanoma.
VKEKK pirmininkė pastebi, kad 2011 metais vidutinė kaina elektros biržoje buvo 4,6 proc. mažesnė už atitinkamą reguliuojamos buitinio vartotojo kainos dalį, 2012 metais ji buvo mažesnė 5,9 proc., šiais metais elektros kaina biržoje yra 2 proc. aukštesnė už reguliuojamą.
„Kainos rinkoje yra nestabilios, jos keičiasi kiekvieną valandą. Jei šiuo metu galiojantis ir kol kas dar neatšauktas elektros rinkos liberalizavimo planas, įpareigojantis buitinius vartotojus elektrą pirkti rinkoje nuo 2015 sausio 1 d., būtų toliau tęsiamas, tai reikštų, kad bent dalis vartotojų neturėtų kontraktų, kuriuose kaina būtų fiksuota, todėl ji galėtų ir didėti, ir mažėti. Be to, tikrai nebeliktų formalių komisijos (VKEKK – LRT.lt) sprendimų, nustatančių kainas buitiniams vartotojams“, – teigia D. Korsakaitė.
VKEKK pirmininkė pastebi, kad 2011 metais vidutinė kaina elektros biržoje buvo 4,6 proc. mažesnė už atitinkamą reguliuojamos buitinio vartotojo kainos dalį, 2012 metais ji buvo mažesnė 5,9 proc., šiais metais elektros kaina biržoje yra 2 proc. aukštesnė už reguliuojamą. Todėl pasakyti, kad liberalizavus rinką buitiniams vartotojams kaina smarkiai kis, pasak D. Korsakaitės, nėra įmanoma.
„Galėtume konstatuoti, kad įgyvendinus elektros rinkos liberalizavimą, stabilumo būtų mažiau, tačiau padaugėtų asmeninės atsakomybės renkantis elektros energijos tiekėją. Galbūt, siekiant pasirinkti efektyvesnį energijos vartojimo būdą, padidėtų poreikis turėti ne vienos, o kelių laiko zonų elektros apskaitos prietaisus“, – svarsto D. Korsakaitė.
