„Aptariamos įvairios opcijos, viena iš jų – smulkiajam verslui pasiūlyti kažkokia forma kompensacijas, pririšant jas prie praeitų metų vidutinio elektros energijos suvartojimo, pagal tai, kiek verslai mokėjo praeitais metais“, – Žinių radijui antradienį teigė Jaroslavas Neverovičius.
Anot jo, diskutuojama apie panašų paramos modelį, koks buvo taikomas verslui per pandemiją kompensuojant praradimus pagal valstybei sumokėtus mokesčius.
„Dabar, kai verslai susiduria su egzistenciniais iššūkiais, valstybė neturėtų palikti jų ant ledo ir turėtų padėti išgyventi šį sunkiausią laikotarpį“, – sakė J.Neverovičius.
Anot patarėjo, premjerės Ingridos Šimonytės prezidentui pirmadienį pateiktas planas, numatantis aukštų elektros ir dujų kainų amortizavimo priemones, tenkina kaip „pradžia diskusijai“.
„Dokumentas kaip pradžia diskusijai, jis tenkina. Be abejo, reikės ir gilinti, ir plėsti tą diskusiją judant link biudžeto tvirtinimo“, – sakė jis.
Kompensacines priemones su prezidentu aptarusi premjerė pirmadienį teigė, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
„To paketo, kurį pasiūlė premjerė, – jis įvertintas 1 mlrd., tai yra 2 proc. BVP – tam tikros erdvės judėjimui yra, atliepus tuos svarbius tikslus, matyt, galima rasti balansą tam, kad ir biudžetas būtų tvarus ir valstybė nepaliktų namų ūkių ir ypač smulkių verslų spręsti tuos egzistencinius klausimus“, – nurodė jis.
Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo.
