Internete gausu propagandinės medžiagos apie Astravo AE. Štai viename „Youtube“ klipe atominis reaktorius vadinamas „Самый-Самый“, tai yra, pačiu geriausiu. „Pats pats“ jis yra ir Lietuvai, tik ne geriausias, o pavojingiausias.
„Pagal darbų grafiką Baltarusijos elektrinę ketinama įjungti į elektros tinklą jau po trejų metų. Nesaugi elektrinė bus prijungta prie jau esančių galingų į Visaginą nutiestų ir ketinamų į Kruonį tiesti elektros perdavimo linijų, tad ten pagaminta elektros energija nevaldomai užtvindys mūsų šalį su visokeriopais ekonominiais bei politiniais padariniais“, – tokiais žodžiais į Vyriausybę, prašydami visais įmanomais būdais bandyti sustabdyti Astravo AE statybas, kreipėsi prezidentas Valdas Adamkus ir pirmasis faktinis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
Pirmasis Astravo AE reaktorius pradės veikti jau 2018 metų sausį, antrasis – 2020 liepą. Taigi rasti išeičiai laiko liko nedaug. Kol kas Lietuvos pasipriešinimas Baltarusijos planų nekeičia – per Kūčias AE statybų aikštelę geležinkeliu pasiekė pirmasis reaktorius, praneša Baltarusijos žiniasklaida.
Inspektorius Lukašenka
„Juk iš baimės ir nenorėdami atsilikti nuo grafiko mūsų kaimynai gali AE pastatyti bet kaip“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs energetikos specialistas Romas Švedas, pabrėžęs, kad atominio reaktoriaus statybas prižiūri ne specialistai, o „Minsko pareigūnai“.
Negana to, baltarusiai giriasi, kaip pigiai pavyks pastatyti atominę elektrinę. Todėl natūralu, kad Lietuvai kyla daug abejonių dėl branduolinės saugos reikalavimų. Jų neišsklaido ir tarptautiniai autoritetai – TATENA ar Espo konvencija: TATENA neįvertino Astravo AE statybų aikštelės, o Espo konvencijos Ministrų Susitikimas nustatė 4 straipsnių pažeidimus.
O Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos žodžiais „Baltarusijoje statoma pati saugiausia ir moderniausia atominė elektrinė visame pasaulyje“ Lietuva netiki.
Bet ar Lietuva turi pakankamai pagalių, kad sustabdytų šį (balta)rusiškų statybų vežimą?
Lietuvos elektros tiltai su Lenkija ir Švedija kol kas yra labiau deklaracija apie norą integruotis į Europos Sąjungos elektros rinką. Tačiau sinchronizacija su Vakarais gali kainuoti iki 800 mln. eurų, tai yra ilgas, techniškai ir politiškai sudėtingas uždavinys, kurio išspręsti iki pradės veikti pirmasis reaktorius prie Astravo nepavyks.
Rusijos finansuojama Astravo atominė elektrinė yra statoma vos už 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos, taigi visai prie pat Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (BRELL) žiedo, kurį ir tikimasi išnaudoti baltarusiškos atominės elektros eksportui.
Astravo AE pagaminta elektra turėtų, baltarusių manymu, tekėti į Lenkiją ir Baltijos valstybes. Ir, nors Lietuva viešai tikina šios elektros nepirksianti, techniškai galimybės tam dar yra sudarytos.
Popierinės kliūtys
„Pats greičiausias ir paprasčiausias būdas yra dokumentais įtvirtinti, kad į mūsų elektros biržą pavedimai iš Baltarusijos nebūtų priimami“, – LRT radijui sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Lietuva gali riboti baltarusiškos elektros importą per biržą – tai yra, komerciškai. Fiziškai elektra vis tiek patektų į Lietuvą, nes neįmanoma atskirti, kokioje elektrinėje pagaminta elektra yra perduodama laidais, tačiau baltarusiai pinigų už tai negautų.
Tokiomis popierinėmis kliūtimis baltarusiškos AE tekėjimas į Lietuvą galėtų būti stabdomas tol, kol neįgyvendintas sinchronizacijos projektas.
Įmanoma elektros tekėjimą apriboti ir techniškai, pavyzdžiui, „nukerpant“ visas penkias elektros linijas su Baltarusija. Tačiau tos 5 linijos sudaro 40 proc. visų Lietuvos elektros linijų.
Tai reiškia, kad, elektros poreikiui Lietuvoje nepasikeitus, energija atitekėtų per kitas linijas, jos būtų apkrautos ir todėl Lietuvoje elektra galėtų būti ribojama, kitaip tariant, atsirastų jos deficitas.
Dar vienas būdas yra fazės keitimo transformatorių sumontavimas. Tačiau, įvykdžius sinchronizaciją, jie taptų metalo laužu, nes juos keistų nuolatinės srovės keitikliai. Be to, net ir pastačius tokius transformatorius, reikėtų apriboti elektros pirkimą biržoje. Priešingu atveju, baltarusiška elektra vis tiek pasiektų Lietuvą, tik jau per Latviją, Estiją, Suomiją ir Lenkiją, o ne tiesiogiai.
Taip pat įmanoma statyti ir nuolatinės srovės keitiklius, kurie vėliau galėtų pasitarnauti ir sinchronizacijai. Taigi jiems galima ir Europos Sąjungos parama.
„Kai kurie sprendimai mums gali pakenkti. Bet koks techninis įsikišimas sukelia pasekmes. Linijų nukirpti negalima – bus perkrautos kitos linijos. Seniai gyvename stabilioje elektros sistemoje, neįsivaizduojame, kaip ji gali būti ribojama“, – sakė energetikos ministras R.Masiulis, pabrėžęs, kad klausimas yra labai svarbus, todėl reikalingas apgalvotas sprendimas.
Jis šį klausimą aptars su premjeru Algirdu Butkevičiumi po pastarojo atostogų. Ministro įsitikimu, pirmiausia reikia politinio visų Lietuvos partijų sutarimo dėl to, kaip elgtis su Baltarusija, mat ši valstybė yra svarbi Lietuvai užsienio prekybos partnerė, todėl klausimas yra itin jautrus.
Tarp alternatyvų, kaip užkirsti Astravo AE elektrai kelią į Baltijos jūros regioną, minimi ir tarptautiniai susitarimai, kuriais trečiosioms šalims nebūtų sudaromos galimybės parduoti savo elektros visoje Europos Sąjungoje.
Taigi alternatyvų Lietuva turi 5: sinchronizacija, tarptautiniai susitarimai, vienašališkas prekybos ribojimas, elektros linijų demontavimas, fazės keitimo transformatorių sumontavimas.
Rusų spekuliacijos
Rusų žiniasklaida rašo, jog Lietuvos Vyriausybė su baltarusiais tyliai susitarė, kad Astravo atominės elektrinės projektas bus suderintas su Lietuva, kaip to reikalauja Espo konvencija.
Be to, pasak Rusijos žiniasklaidos, Lietuvos Vyriausybė planuoja stiprinti linijas, vedančias Baltarusijos link, o per šias linijas esą planuoja tiek pati pirkti elektros energiją iš Astravo AE, tiek ją tranzitu pardavinėti į Švediją ir Lenkiją.
„Antis – per gražus paukštis, kad juo būtų galima pavadinti šitą Rusijos žiniasklaidos informaciją. Teigti, kad Lietuva galėtų tyliai daryti kažkokius slaptus susitarimus, – visiškai absurdiška“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, rašo BNS.
Abejonių kelia nauja vidinė aukštos įtampos elektros perdavimo linija tarp Kruonio ir Visagino – kam ji reikalinga, jeigu nebus Visagino atominės elektrinės? Ši linija buvo įtraukta į Europos Komisijos viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašą.
Nesant Visagino atominės elektrinės, kaip mano kitas konservatorius Dainius Kreivys, Kruonio-Visagino projektas pasitarnautų Astravo atominės elektrinės galios rezervo užtikrinimui Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.
Tačiau Lietuvos energetikos ūkio valdytojai nesirengia šios linijos statybai. Pabrėžiama, kad ji būtų reikalinga tik tuo atveju, jeigu būtų statoma atominė elektrinė Visagine – aukštos įtampos elektros linija reikalinga jėgainės prijungimui prie elektros sistemos. Taigi, kol nėra VAE, nebus ir Kruonio-Visagino projekto.
Lietuvos užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos lapkritį gavo Baltarusijos Energetikos ministerijos laišką, kuriame prašoma sudaryti galimybę ateityje naudotis Kruonio hidroakumuliacine elektrine (HAE) kaip energijos pajėgumų rezervu Astravo AE. Lietuva Baltarusijai atsakė, kad tokios galimybės nėra.
