„Nuo 2011 metų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti pinigai sudarė penktadalį visų investicijų, skirtų elektros perdavimo tinklo rekonstrukcijai“, – sakė Vidmantas Grušas, „Litgrid“ generalinio direktoriaus pavaduotojas tinklo turto valdymui.
Prieš 4–5 dešimtmečius statyto Lietuvos aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo įrenginiai – elektros linijos, pastotės, skirstyklos, transformatoriai – laikui bėgant dėvisi, todėl juos būtina rekonstruoti, kad būtų užtikrintas elektros tiekimo patikimumas. Kasmet „Litgrid“ rekonstruoja 5–6 elektros perdavimo tinklo objektus.
Nors dažniausiai Europos Sąjungos lėšos buvo skiriamos tinklo įrenginių rekonstrukcijai, paramą gavo ir naujai statoma elektros linija. Pirmą kartą per aštuoniolika metų Lietuvoje statomai aukštos įtampos elektros perdavimo linijai Klaipėda–Telšiai buvo skirta beveik 23 mln. litų struktūrinių fondų lėšų. Tai daugiau kaip trečdalis viso projekto vertės.
Įgyvendinant elektros perdavimo tinklo plėtros ir atnaujinimo planą, 2014–2020 metais „Litgrid“ teiks paraiškas ir sieks pritraukti struktūrinių bei kitų europinių fondų lėšų perdavimo tinklo investicijoms finansuoti. Jau 2014 m. planuojama teikti paraišką Europos Komisijai dėl Europos Sąjungos (ES) paramos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektui „LitPol Link“. Kol kas šiam projektui buvo skirta 8,2 mln. litų iš Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, skirtų Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) srities bendros svarbos projektams finansuoti ir 7 mln. litų iš Tarptautinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo.
Kitam valstybės strateginiam elektros jungties su Švedija „NordBalt“ projektui skirta 226 mln. lt ES paramos. Tai sudaro trečdalį viso projekto lėšų.
