Kasmet Lietuva pati pasigamina vis daugiau elektros energijos. Štai 2023 metais vietinė elektra sudarė 48 proc. visos suvartotos elektros ir tai buvo didžiausias rodiklis nuo 2010 metų, rodo Energetikos ministerijos duomenys.
Didžiausias indėlis – vėjo elektrinių
Vien per spalio mėnesį pasigaminome 59 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių indėlis spalį nacionalinėje gamyboje išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 27,5 proc., saulės elektrinės – 7,9 proc. suvartotos elektros energijos, rašoma Lietuvos energetikos agentūros pranešime spaudai.
Naujausiais duomenimis, šiemet saulės elektrinių leistina generuoti galia išaugo 77,3 proc., palyginti su 2023 metais. Saulės elektrinės nuo metų pradžios pagamino daugiau elektros energijos nei buvo pagaminta per 2020–2023 metus kartu sudėjus ir skirtumas vis didėja: šiemet saulės elektrinės pagamino 1,36 TWh, kai per pastaruosius ketverius metus buvo pagaminta apie 1,17 TWh elektros energijos.
Lyginant nacionalinę gamybą ir suvartojimą, saulės elektrinės per šių metų dešimt mėnesių pagamino daugiau elektros nei pernai per visus metus. Palyginimui, pernai saulės elektrinių gamyba siekė 0,63 TWh ir nepadengė net pusės buvusio Klaipėdos apskrities elektros energijos metinio vartojimo.
Spalį – antrą mėnesį iš eilės – vėjo elektrinių generacija išliko svarbiausia. Jų leistina generuota galia per šių metų dešimt mėnesių, palyginti su 2023 m., išaugo 25,2 proc., o pagamintos elektros energijos kiekis artimas pernai per visus metus vėjo elektrinių pagamintam elektros energijos kiekiui: šiemet šios elektrinės jau pagamino 2,47 TWh elektros energijos, pernai per visus metus – 2,52 TWh, 2020–2022 m. pagamindavo apie 1,36–1,54 TWh elektros energijos per metus.
Šiais metais vėjo elektrinės jau pagamino panašiai tiek elektros energijos, kiek pernai per visus metus suvartojo Kauno (1,99 TWh) ir Marijampolės (0,45 TWh) apskritys kartu sudėjus. 2021 metais vėjo elektrinių metinė gamyba siekė 1,36 TWh ir būtų tik iš dalies padengusi Kauno miesto (0,98 TWh) ir Marijampolės apskrities vartojimą (0,45 TWh).
Valstybės priimti sprendimai ir teikiama finansinė parama lėmė, kad elektros gamybos pajėgumų galia šalyje toliau sparčiai didėja: vien gaminančių vartotojų skaičius per šiuos metus padidėjo 30,9 tūkst., panašiai tiek, kiek gyvena Mažeikių mieste.
AEI plėtra tiesiogiai didina šalies energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą. Plėtojant AEI, investuojama į energetikos sistemos plėtrą ir papildomas tarpvalstybines jungtis, kas dar labiau užtikrina saugumą ir didina visos energetikos sistemos patikimumą.
Lietuva nuosekliai artėja prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžto tikslo – vietinės elektros pasigaminti tiek, kiek jos reikia vartojimui. Iki 2030 m. mūsų šalis užsibrėžusi tapti elektrą eksportuojančia šalimi iš importuojančios šalies, taip pat energetikos sektorius turi tapti visiškai neutralus klimatui iki 2050 metų.
