180 tūkstančių klientų turinčio nepriklausomo energijos tiekėjo „Perlas energija“ sprendimas panaikinti fiksuotus planus ir visus klientus permesti į su birža susietą planą papiktino ne tik vartotojus, bet ir politikus bei ekspertus.
Interviu laidoje 15/15 įmonės direktorius V.Juraitis tvirtino, kad įmonė smarkiai išaugus elektros kainoms biržoje, kitos išeities esą neturėjo.
Jis taip pat pažėrė kritikos valstybės institucijoms dėl reguliavimo ir pareiškė, kad valstybės valdomo „Igničio“ visuomeninio tiekimo patirtą nuostolį dengia kitų tiekėjų klientai.
„Ar galime vadinti normaliu veiklos vykdymu, jei mokesčių mokėtojų pinigai duodami vienam žaidėjui? Nemanau“, – sakė V.Juraitis.
– Kiek turite vilčių nebankrutuoti?
– Daug. Mes šį veiksmą ir darome tam, kad galėtume tęsti veiklą. Matėme, kad dalis vartotojų jau perėjo į biržą, tad manome, kad dalis vartotojų tiesiog liks. Bet mes galėsime susimažinti rizikas, kurios atsirado rinkoje, ir kurios yra nekontroliuojamos dėl ekstremalios situacijos. Vartotojams likus biržos planuose, mes beveik valdysime visas rizikas.
– Kiek vartotojų lieka su tuo nauju pasiūlytu planu?
– Pagal dabar galiojančią sutartį vartotojas neprivalo mūsų informuoti, ar jis lieka. Jis turi dvi išeitis – gali informuoti, kad nori nutraukti sutartį arba gali neinformuoti ir jam tada įsigalioja mūsų naujas pasiūlytas planas.
Kiek liko ar neliko, galėsime pasakyti kito mėnesio pradžioje, kai matysime, kiek vartotojų pasinaudojo sutarties galimybe išeiti.
Matome, kad vartotojų srautai po truputį slopsta. Bet mes anksčiau nesame darę tokio veiksmo, tai nenorėtume dabar spekuliuoti, kad bus vienaip ar kitaip. Reikėtų palaukti bent savaitę.
– Vis dėlto esate sakęs, kiek yra vartotojų, kurie jau nutraukė sutartis su „Perlas energija“. Kokie naujausi duomenys?
– Vakar ryte vartotojų, kurie nutraukė sutartis, buvo apie 700. Skaičius po vakar dienos dar tiksliname, nes šiuo metu visus resursus – pabrėžiu, visus – esame paskyrę tam, kad vartotojus galėtume aptarnauti, pakelti ragelius ir atsakyti į elektroninius laiškus.
Galbūt kažkas pasakys, kad lėčiau keliame ragelį arba lėčiau atrašome į elektroninį laišką. Mes to nesiginsime. Taip ir yra. Mes šito veiksmo praeitos savaitės pradžioje net neplanavome. Neturėjome laiko priimti daugiau žmonių. Tad spekuliuoti dėl vienokio ar kitokio skaičiaus yra nesąžininga, nes dar turime vakarykščių laiškų, į kuriuos šiuo metu atsakome.
– Sakėte, kad praėjusios savaitės pradžioje dar nežinojote, kad reikės imtis tokio sprendimo. Kada paaiškėjo, kad jau reikės to imtis?
– Praeitos savaitės viduryje ėmė labai aiškiai matytis, kad Lietuvos rinkos kainos nuo Skandinavijos rinkų pradeda skirtis nebe dešimtimis procentų, o šimtais.
Tapo akivaizdu, kad Lietuvoje įrankiai, naudojami kainų fiksavimui, neveikia. Ne tik dėl to, kad Lietuvoje elektra labai brangi, bet ir dėl to, kad Skandinavijoje ji labai pigi. Buvo dienų, kai mes per vieną dieną sugeneravome apie ketvirtį milijono eurų nuostolio.
-
Teisininkas: „Perlas energija“ gaus labai brangią pamoką, kad sutarčių reikia laikytis
-
Nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo „Perlas energijos“ klientams naujas sutartis
-
„Perlas energija“ per savaitgalį prarado mažiausiai 700 klientų
-
VERT: „Perlas energijos“ veiksmai neteisėti ir pažeidžia vartotojų interesus
-
„Perlas energijos“ vadovas: galima bauda viršytų 1 mln. eurų
-
M.Giga apie siūlymus nukelti elektros rinkos liberalizavimo pabaigą: tai sukeltų sumaištį rinkoje
-
G.Nausėda laukia iš atostogų grįžtančios I.Šimonytės – nori aptarti „Perlas energija“ situaciją: „Šitai turi keistis“
Mums liko susidurti su situacija, kai arba turime priimti tokį sprendimą, nors žinome, kad pačiai „Perlas energija“, kaip prekės ženklui, bus labai didelis nuostolis, arba priimti sprendimą stabdyti veiklą.
– Kiek dienų praėjo nuo tokios minties iki jos paskelbimo?
– Reikėtų trumpai apžvelgti, kas vyksta rinkoje. Birželio mėnesį Lietuvos rinka fiksavo elektros kainos rekordą – 200–300 eurų už megavatvalandę. Praeitas rekordas buvo gruodžio mėnesį – 212 eurų, kur jau rėkė visa rinka, kad yra labai brangu.
Tas rekordas liepos mėnesį buvo vir6ytas nei daug, nei mažai – virš 30 proc., kai, užsidarius mėnesiui, paaiškėjo, kad kaina bus 305 eurai. Liepos pabaigoje, po „Nord Stream 1“ remonto, pamatėme, kad dujos teka, bet jau smarkiai mažiau. Dujų kainos išmušė visas lubas. Tikrąja to žodžio prasme.
Liepos pabaigoje buvo matyti, kad situacija yra prasta. Mes tikėjomės, kad tai stabilizuosis, bet rugpjūčio pradžioje situacija tapo nevaldoma, Lietuva įžengė į 400 eurų zoną, vakar – į 500 eurų už megavatvalandę zoną.
Praėjusi savaitė ir buvo ta, kai mes supratome, kad, deja, geresnių prielaidų nėra. Kalbėjomės su kitomis institucijomis. Matėme, kad Lietuva dar tik ateina į laikotarpį, kai pradėsime deginti dujines elektrines, kurios, tikėtina, įves naują rinkos standartą blogąja prasme.
Tikėtis, kad mes praplauksime šitą situaciją nebeturėdami įrankių ją valdyti ekstremaliomis sąlygomis, būtų buvę mažiausiai naivu.
– Ar galime manyti, kad jūsų galimybės išlikti rinkoje dabar yra vartotojų valioje – tų 180 tūkst. žmonių?
– Mano nuomone, bet kokios įmonės galimybes išlikti rinkoje sprendžia ne kas kitas, o vartotojas. Mes labai gailimės, kad atsidūrėme tokioje situacijoje, kad rinka atsidūrė tokioje situacijoje, kai mes tiesiog nebetekome įrankių valdyti rizikas. Be abejo, vartotojai bus tie, kurie mums parašys verdiktą. Žinau, kad ir institucijos vakar labai daug pasisakė, bet jei vartotojai išeis, kaip kad vakar buvo daug manipuliuojama apie tai, „Perlas energija“ neliks.
– Įdomu, ar milijoną eurų metinių pajamų viršijanti bauda galėtų jus sužlugdyti kaip įmonę? Ar galėtų lemti jūsų bankrotą, ar ne? Vakar paskaičiavote, kad maždaug tiek ji siektų.
– Kas vakar nutiko – ryte mes jau buvome nuteisti, buvo pasakyta, kad mūsų sprendimai yra neteisėti. Vakare jau paaiškėjo tiesa – kad visgi dar Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliks tyrimą. Tai gal nesame tokie nuteisti.
Šiuo metu visi nori sužinoti, kokios yra mums gresiančios baudos, bet mes šiuo metu apie tai negalvojame, nes manome, kad esame teisūs. Mes sutartyje informuojame, kad galime pakeisti sąlygas arba vartotojas bet kada gali išeiti. Tai yra viešai žinoma. Mes nepasilikome kažkokios ypatingos sąlygos sau ir nepalikome tos pačios sąlygos vartotojui.
Jei vartotojams kas nors nepatiko, jie gali išeiti, mus informavę. Mes taip pat nusimatėme sąlygą, kad galime pakeisti sutarties sąlygas, informavę prieš 30 dienų.
Jei jūs paklaustumėte, ar mes galėtume vykdyti veiklą su milijonų eurų bauda – mūsų nuomone, galėtume. Tai lems, kiek vartotojų su mumis šiuo metu bendradarbiaus.
– Vakar pagalvojote, paskaičiavote, kokia bauda galėtų būti, o vakare pamatėte, kad situacija keičiasi ir dar reikia tyrimo. Man įdomu, kas kaltas šitoje situacijoje. Nes jūs sakote, kad rinka yra tokia neprognozuojama, ekstremali, kad sunku numatyti, kas bus ateityje, ir į gerą niekas nesikeičia. Bet kai diskutuojame su klausytojais, žiūrovais, skaitytojais, jie sako, kad Vyriausybė padarė blogai, reikėjo normaliai sureguliuoti ir būtų viskas aišku. Kiti sako, kad „Perlas energija“ neapskaičiavo savo galimybių. O, pavyzdžiui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vartotojai turėjo pažiūrėti atidžiau, kur eina.
– Mes neseniai turėjome dvi krizes – viena buvo susijusi su koronavirusu, kita su migrantais.
Prancūzijoje ir Vokietijoje vyriausybės ėmė gelbėti energetikos sektoriuje dirbančias įmones. Labai svarbu, kad tai nėra tik Lietuvos problema.
Nereikia ieškoti ministerijos, kad ją apkaltintume, nereikia apkaltinti žmonių, nereikia kaltinti „Perlas energija“. Šiuo metu reikia suprasti, kad įžengėme į situaciją, kai elektra rinkoje brangsta, o didžiajai daliai verslo, kurie suvartoja elektros daugiau nei privatūs vartotojai, taikomos biržos kainos. Kai jūs perkate duoną, sūrelį arba pieną, ten yra elektros kaina, kuri greičiausiai bus biržos.
Mes įžengėme į etapą, kai geriausia susėsti ir pagalvoti, kaip mes iš jo išeisime, nes 9 centų kompensacija, kuri šiuo metu galioja, metų pabaigoje nebegelbės, nes žmonės, atėję į parduotuves, arba nuėję gauti tam tikrų paslaugų, pamatys, kad kainos dar kartą paaugo.
Truputį apsidžiaugėme, kad infliacija nustojo augti, bet pamatysime, kad infliacija vėl šoktelėjo, nes verslas negali įskaičiuoti tokių brangimų. Institucijoms reikia susėsti ir pagalvoti, ką darome. Nes tendencija, kurią pateikėme, yra akivaizdi – per keturis mėnesius Lietuva pagal elektros kainas iš galo įsiropštė į top2 ar top3, priklausomai nuo dienos.
Vadinasi, yra kažkas, ką valstybėje padarėme blogai. Galime visi pabandyti paieškoti sprendimo, nes jei dabar mušame po 500 eurų už megatvalandę per dieną (rekordus), galime prognozuoti, kad metų pabaigoje tai gali būti 900 eurų.
– Tai jūsų pasiūlymas yra tęsti kompensaciją ir galbūt ją didinti?
– Mūsų pasiūlymas yra atsisėsti ir pagalvoti, ką padaryti. Nes kompensacija reiškia, kad mes paspiriame problemą. Elektra dėl to neatpinga. Ir tos prekės, kurias pamatysime parduotuvėje, neatpigs.
Praeitą savaitę kalbėjomės su ekonomistu, kuris klausė, kodėl jūs nepasiėmėte kitos alternatyvos – tiesiog pakelti fiksuotas kainas. Mes jam uždavėme klausimą – kiek? Jis pasakė: taip, jūs teisūs, neįmanoma atspėti, kas laukia metų pabaigoje. Tai svarbi žinia visiems Lietuvos gyventojams, ji liečia ne tik elektros sąskaitas.
– Kodėl jūsų konkurentams pavyksta?
– Pažiūrėkime, ką reiškia pavyksta. Mes ketvirtuke didžiausių žaidėjų, kitos trys valstybinės įmonės. Dvi iš jų pernai, kaip ir mes, dirbo nuostolingai, bet savininkės valstybės, be abejo, tikrai neleis joms bankrutuoti. Trečioji šiais metais vienintelė Lietuvoje gavo paramą iš valstybės – 300 mln. eurų, kas yra didžiuliai pinigai, kalbant apie bet kokias paramas ar bet kokias subsidijas. Tai mes manome, kad šioje vietoje išskirtinė situacija, kad esame vieninteliai privataus kapitalo.
Antra dalykas, kad kai kuriems žaidėjams, ypač valstybinei lietuviškai įmonei, sukuriamos galbūt kiek kitokios rinkos veikimo sąlygos.
– Nelygi konkurencija?
– Ne mums spręsti, čia turės nuspręsti institucijos, bet sutikite su tuo, kad jei elektra į minusą pardavinėjama, turbūt tai jums bus naujiena, kad tą minusą turi dengti kitų elektros tiekėjų klientai. Tai yra dedamoji, kuri gali absurdiškai jums skambėti, bet tokia realybė, kad „Igničio“ visuomeninio tiekimo patirtą nuostolį pagal dabartinį reguliavimą dengia „Perlas energija“, „Enefit“, „Elektrum“ klientai.
– Kokiu būdu „Perlas energija“ klientai kompensuoja „Igničio“ nuostolius?
– Yra dedamoji, kuri pamažinama ar padidinama priklausomai nuo rezultato kartą per pusmetį. Pats mechanizmas veikė puikiai, kai buvo vienas žaidėjas. Jis pardavinėjo pusę metų elektrą fiksuota kaina, jei ta kaina mažesnė nei buvo rinkoje, tai įdedama dedamoji, kad padengtų nuostolį. Viskas veikė puikiai, kai buvo vienas žaidėjas. Buvo siūlymų ir iš mūsų pusės, kai atsirado daug žaidėjų ir pirmo etapo klientai, kurie vienerius metus nesinaudoja ar kitaip tariant, negeneruoja nuostolio, turi pas save elektros kainoje tą dedamąją, kuria turi dengti nuostolį.
Sutikite su tuo, kad galbūt ne viskas šioje vietoje gerai. Mes tikrai nebūtume priėmę tokio sprendimo, jei kitas tiekėjas turėtų dedamąją, kuri kompensuotų „Perlas energija“ patirtą nuostolį.
– Kiti trys tiekėjai – valstybės įmonės, jūs – privataus kapitalo. Tokiems privatiems, kaip jūs, įeiti į liberalizuotą elektros rinką yra neįmanoma?
– Mes negalime sakyti, kad yra neįmanoma. Noriu pabrėžti, kad prie praėjusio mėnesio rekordinės kainos – 305 eurų už megavatvalandę – rizikas vis dar valdėme, galėjome vykdyti veiklą. Ar galime vadinti normaliu veiklos vykdymu, jei mokesčių mokėtojų pinigai duodami vienam žaidėjui? Nemanau.
Beje, kas nutiko praėjusiais metais. Kai matė, kad rinkoje pradėjo kaisti situacija, nes situacija rinkoje pradėjo blogėti nuo praėjusių metų vidurio, didžioji dalis verslo visgi buvo išstumta į biržinius planus ir dalis rizikos taip suvaldyta. Dabar ta rizikos dalis ateityje, mūsų nuomone, tuo ir baigsis, kad didžioji dalis vartotojų potencialiai gali atsidurti biržoje.
Kas dar svarbu paminėti, kad išmaniosios apskaitos diegimas, kuris dabar vyksta, vienaip ar kitaip vartotojus prives prie sprendimo, kad jie eis į biržą. Didžiausias privalumas, kurį atneša išmanioji apskaita, kad galima fiksuoti savo suvartojimą konkrečiomis valandomis ir mokėti tomis konkrečiomis valandomis. Pagaliau galime atsakyti į klausimą, kam skalbimo mašinoje yra 6 valandų atidėjimo funkcija – tam, kad galėtum nustatyti elektros prietaisus, kad jie naudotų elektrą tada, kai ji pigiausia.
– Kaip sako teisininkai, draudimų būna nuo visko. Kodėl neapsidraudėte nuo tokios neapibrėžtos situacijos žinodami, kad jau prasidėjus karui Ukrainoje situacija bus tikrai neapibrėžta – ir ne tik energetikoje, bet ir kitose srityse.
– Ne visi draudimai egzistuoja. Karas prasidėjo vasario pabaigoje, kai visuomeninio tiekimo kaina buvo nustatoma, matėsi, kad rinkoje galbūt baisiausia jau įvyko. Bet energetikos prasme rinka gavo visiškai kitą smūgį liepos mėnesį. Ir tas smūgis buvo susijęs ne su nauju karo etapu, o su nauju energetikos karo etapu, kuris įvyko, kai trys didelių valstybių vadovai aplankė vieną šalį. Tada staiga prisisuko dujos ir rinka įėjo į visišką chaosą bandydama nuspėti, tai atsisuks vamzdis, ar neatsisuks. ir vamzdžiui netgi atsisukus paaiškėjo, kad jis atsisuko ne visu pajėgumu. Ir mes tame chaose gyvename iki šiol.
Dujos, lyginant su tuo, kiek kainavo prieš dvejus metus, pabrango 20 kartų. Tai čia nėra, kad kažkas nenusimatė rizikų. Kiekvienas verslas planuodamas žiūri, kokia dabar aplinka. Žiūri analitiką, kokie gali būti ateities sandoriai, ir niekas neprognozavo vasarį, kovą ar balandį, kad būsime ten, kur dabar. Tuo labiau, noriu pabrėžti, kad Lietuvos situacija išskirtinė, jei žiūrime kontekstą ir prisimename anksčiau sakytą mano mintį, kad mes ES kontekste sėkmingai kopiame į brangiausių ES šalių pagal elektrą trejetuką.
– Kalbant apie įmonės išlikimą, kiek klientų reikėtų išlaikyti, kad galėtumėte tęsti veiklą?
– Gal pasakysite, kad esame prasti planuotojai, bet tai sprendimas, kurį mes ne mėnesį laiko ruošėme. Mes tą sprendimą priėmėme praėjusią savaitę, mes jį pristatėme ir dabar tiesiog bandome suskaičiuoti rezultatą. Mes puikiai suprantame, kad jei pradėsime skaičiuoti kažką, tai yra visiškas būrimas iš tirščių, mums visiškai neverta to daryti. Mums reikia dvi savaites pasėdėti ir pamatyti, kas bus.
– Dvi savaites?
– Mes manome, kad 2 savaitės nuo informavimo – bus pusę termino praėję – bus tas laikas, kai vartotojas gali priimti sau naudingiausią sprendimą, ir per tas dvi savaites labai aiškiai pasimatys, į kokius skaičius bandome atsiremti. Jei dabar sakysiu, kad planuojame prarasti 5 proc., o paaiškės, kad praradome 35 proc., atrodysiu gana keistai. Jei pasakysiu atvirkščiai, turbūt irgi. Dėl to sakome, kad nereikia spekuliuoti, palaukime šiek tiek.
– Prezidentūra Žinių radijui sakė, kad vienintelis variantas kalbant apie trečiąjį etapą – jį atidėti ir sureguliavus procesą jį vėl paleisti. Ar rekomenduotumėte atidėti?
– Pažiūrėkime iš praktinės pusės. Liberalizavimo etapo atidėjimas galbūt būtų naudingas, jei vartotojai kažkokiu būdu iš visuomeninio tiekimo gautų pigesnę elektrą. Bet taip nėra. Jei pažiūrėtume, kaip vartotojai pasirašinėjo sutartis metų viduryje, kai buvo nustatyta visuomeninio tiekimo kaina, buvo tiekėjų, kurie ją siūlė pigiau nei visuomeninis tiekimas.
Jei sakome, kad norime atidėti dėl to, kad vartotojai gautų pigesnę elektrą, taip tiesiog nebus. Jei sakome, kad reikia labiau reguliuoti – tai ką reiškia labiau reguliuoti? Viešoji nuomonė rodo, kad galės dalyvauti tik tie, kurie gamina ar kurie turi patirtį. Nežinau, kaip patirtis pamatuojama – metais ar sertifikatais, ar kažkuo kitu. Mes kalbame apie tai, kad sumažinsime galimų dalyvių skaičių ir dalyviai neįeis ne dėl to, kad tiesiog reikia daug kapitalo – o jo reikia, yra neteisinga nuomonė rinkoje, kad užtenka 100 tūkst. eurų pradėti verslą, tai tikrai netiesa. Galiausiai, kas nutiks, kad pralaimės galutinis vartotojas. Ir taip turime vieną žaidėją, kuris turi daugiau nei 50 proc. rinkos, o tai žinote kur link veda. Negi norime padaryti, kad potencialiai dar mažiau verslų galėtų ateiti į rinką ir ta rinka taptų dar mažiau konkurencinga nei iki šiol.
