„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pernai Lietuvai energijos reikėjo mažiau

Bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2013 m. sudarė 6 977,5 tūkst. tonų naftos ekvivalentu ir, palyginti su 2012 m., sumažėjo 5,5 procento, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia tai lėmė 18,5 procento sumažėjęs gamtinių dujų sunaudojimas (jų dalis bendrosiose sąnaudose sudarė 31 proc.), nors kitų kuro ir energijos rūšių sąnaudos didėjo, ypač akmens anglių ir durpių, bei atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės ir t. t.).
Degalinė
Degalinė / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.

Šalies vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. 2013 m. šalies pagrindinių kuro ir energijos išteklių importo poreikis išliko panašus kaip ir ankstesniais metais (padidėjo tik 0,6 proc.). Labiausiai padidėjo akmens anglių importas 31 procentu, o gamtinių dujų ir elektros energijos – sumažėjo atitinkamai 18,5 ir 11,2 procento.

Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. Tai geriausiai atspindi energetinės priklausomybės rodiklis. Nors šis rodiklis šiek tiek sumažėjo – nuo 77,9 procento 2012 m. iki 76 procentų 2013 m., jis vis dar gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį (53 proc. 2012 m.).

2013 m. didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį sudarė žalia nafta ir naftos produktai (35,7 proc.) bei gamtinės dujos (31 proc.). 

Energijos sąnaudos
Energijos sąnaudos

Aktyvus atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos šalių energetikos strategijos prioritetų. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. padidinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 23 procentų, Europos Sąjungos tikslas – 20 procentų. 2012 m. Lietuvoje šis rodiklis siekė 21,7 procento, o Europos Sąjungos šalių vidurkis sudarė 14,1 procento.

Palyginti su 2012 m., 2013 m. Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių gamyba padidėjo 6,7 procento, bendrosios sąnaudos – 3,5 procento.

Didžiausia sėkmė prognozuojama biokurui

Didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras. 2013 m. didžiausias jo kiekis (52,6 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose ir elektrai bei centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (34,7 proc.). Kietojo biokuro sunaudojimas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti padidėjo 14 procentų – nuo 312,3 tūkst. tonų naftos ekvivalentu 2012 m. iki 356,0 tūkst. tonų naftos ekvivalentu 2013 m. 

Lietuvoje veikiančios vėjo jėgainės 2013 m. pagamino daugiau kaip 600 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, arba 11,6 procento daugiau nei 2012 m., ir sudarė 12,6 procento visos šalyje pagamintos elektros energijos ir daugiau kaip 5 procentus šalyje suvartotos elektros energijos.

Mūsų šalyje saulės nėra pakankamai, kad būtų galima plačiai išvystyti tokios energijos gamybą, bet ir šio šaltinio naudojimas 2013 m. gerokai padidėjo. 

Vandens jėgainės 2013 m. pagamino 521,2 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, t. y. 23,4 procento daugiau nei 2012 m.

Dar vienas atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Mūsų šalyje saulės nėra pakankamai, kad būtų galima plačiai išvystyti tokios energijos gamybą, bet ir šio šaltinio naudojimas 2013 m. gerokai padidėjo. 2013 m. saulės jėgainėse pagaminta ir į elektros tinklus patiekta 44,8 mln. kilovatvalandžių elektros energijos (2012 m. – 2,3 mln. kilovatvalandžių). 

Elektros energijos poreikis Lietuvoje 2013 m. išliko panašus kaip ir ankstesniais metais, šiek tiek augo pramonės ir žemės ūkio elektros poreikis, bet gyventojai jos suvartojo beveik 2 procentais mažiau nei pernai. Palyginti su 2012 m., elektros energijos gamyba šalyje sumažėjo 5,6 procento ir sudarė 4 761,5 mln. kilovatvalandžių. 

Vis plačiau panaudojamos biodujos energijai gaminti. 2013 m. biodujų buvo pagaminta 32,5 mln. kubinių metrų, t. y. 34,5 procento daugiau nei 2012 m.

Biodegalų naudojimas mažina tiesioginę aplinkos taršą. Biodyzelinas ir bioetanolis – labiausiai Lietuvoje paplitusios biodegalų rūšys. 2013 m. šalyje buvo suvartota 58,8 tūkst. tonų biodyzelino ir 10,4 tūkst. tonų bioetanolio, t.y. biodegalų suvartojimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 3,9 procento.

2013 m., palyginti su 2012 m., galutinis energijos suvartojimas sumažėjo 2,3 procento. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu didžiausią dalį užima transporto ir namų ūkių sektoriai, kur 2013 m. buvo suvartota atitinkamai 33,4 ir 31,1 procento energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudarė 19,9 procento. Transporto sektoriuje daugiausia sunaudota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje – atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos. 

Kelių transporte 2013 m. buvo sunaudota daugiau nei 1,3 mln. tonų degalų. Pastaraisiais metais dyzelino populiarumas toliau augo – 2013 m. jo sunaudota 3 procentais daugiau nei 2012 m., o benzino ir suskystintų naftos dujų paklausa mažėjo – atitinkamai 10,2 ir 3,9 procento.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“