Naftos kainoms nukritus į nuo 2003 metų neregėtą lygį – trečiadienį barelis nesiekė nė 27 JAV dolerių, – daug ekspertų nesitiki, kad pigi nafta šiemet pastebimai paskatins ūkio augimą.
Pigi nafta istoriškai buvo proga švęsti išsivysčiusiame pasaulyje, įskaitant ir JAV. Vartotojai galėdavo pigiau prisipilti pilnus bakus benzino. Kadangi didžioji dalis naftos būdavo importuojama, netikėtas džiaugsmas nustelbdavo vietos naftos gamintojams daromą žalą.
Kiekvienas vartotojų laimėtas doleris prilygo vienam doleriui, kurio neteko naftą išgaunančios įmonės, tačiau tuomet jos buvo užsienio kompanijos, taigi JAV ekonomika laimėdavo.
Kiekvienas vartotojų laimėtas doleris prilygo vienam doleriui, kurio neteko naftą išgaunančios įmonės, tačiau tuomet jos buvo užsienio kompanijos, taigi JAV ekonomika laimėdavo.
Šįkart viskas yra kitaip. Pigesnės žaliavos nuostoliai yra didesni ir greičiau juntami, nei prognozuota – energetikos kompanijos stabdo investicijas, atleidžia darbuotojų, o naudą šiuo atveju paskaičiuoti yra sunkiau.
„JPMorgan Chase“ analitikai prieš metus prognozavo, kad pigi nafta pernai ekonomikos augimą paspartins 0,7 proc. Tačiau dabar jie skaičiuoja, kad pigi nafta iš tiesų nubraukė apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Šiemet banko specialistai prognozuoja, kad pigi nafta ekonominį aktyvumą padidins vos 0,1 proc. Tuo metu „Goldman Sachs“ analitikai kalba apie nulį.
Naftos pigimas kelia ir kitų problemų. Ji lėmė korekciją pasaulio akcijų biržose: S&P500 indeksas šiemet jau yra smuktelėjęs 10 proc. Mažesnės kainos daro spaudimą infliacijai, kelia pavojų JAV centrinio banko planams padidinti bazinių palūkanų normą dar maždaug procentu šiemet.
Ekonomistai abejoja, kad JAV yra ant recesijos slenksčio, mat ir darbo vietų augimas, ir vartotojų išlaidų augimas yra tvarus. Tačiau jie mano, kad pastarųjų metų energetikos sektoriaus plėtra pakeitė energijos išteklių kainų daromą įtaką ekonomikai.
Energetikos pramonėje 1985–2005 metais buvo įprasta, kad investicijos nesiekė 5 proc. kapitalo. 2012–2013 metais jos viršijo 10 proc., daugiausia dėl hidraulinio ardymo technologijos. Tokius skaičius pateikia „Deutsche Bank Securities“ ekonomistas Torstenas Slokas.
Ir beveik nėra ženklų, kad viskas galėtų apsiversti. Nuo 2014 metų vidurio iki dabar WTI barelio kaina smuko nuo 105 iki 30 JAV dolerių.
Išaugusi naftos ir dujų gavyba JAV sumažino valstybės priklausomybę nuo importo, taigi vartotojai taupė jau nebe užsienio įmonių, bet vietos gamintojų sąskaita.
Pernai tik 27 proc. šalyje suvartoto benzino buvo importuojama. Tai mažiausias rodiklis nuo 1985 metų.
Be to, ir nauda amerikiečiams buvo mažesnė, nei tikėtasi. Nuo 2014 metų vidurio gyventojų santaupos augo vos 120 mlrd. dolerių – tai normalus rodiklis ir bumo laikotarpiui.
„JPMorgan Chase“ tyrimas parodė, kad sutaupytus pinigus žmonės išleido tam, kad galėtų nusipirkti dar daugiau degalų. Kai kurie analitikai mano žmones taupant todėl, kad jie neva bijo dėl ateities, o galbūt vis dar yra skolinti.
Kiti ekspertai pateikia ir optimistiškesnių prognozių. Pasak jų, vartotojai neskubėjo išlaidauti, nes nebuvo tikri, ar žemos kainos laikysis ilgai. Tačiau išlaidos turėtų pamažu augti.
