Didžioji dalis biokuro pagaminama privačių bendrovių ir parduodama pagal sutartis šilumos ir elektros gamintojams.
Nuo šių metų šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro privalo nupirkti biržoje. Jos vadovė pastebi, kad šiemet biokuro parduota už 16 mln. litų. Tai – 4 kartus daugiau nei pernai. Sandorių itin padaugėjo nuo liepos.
„Jei biržoje liepą kaina buvo 528 litų už toną naftos ekvivalento, tai Kainų komisijos fiksuota kaina, kuri mokama rinkoje, – 101 litų mažesnė. Panaši situacija buvo ir rugpjūtį bei rugsėjo mėnesį“, – teigia biokuro biržos operatorės „Baltpool“ vadovė Laura Žalaitė.
Esą mažesnes kainas lėmė ne tik sezoniškumas, pavasarį šio kuro biržoje pradėjo siūlyti miškų urėdijos.
Kai prasidės šildymo sezonas, miškų urėdijų kainos bus 10–20 proc. mažesnės nei rinkos kaina
„Miškų urėdijų pateiktos kainos skiedrai yra ženkliai mažesnės nei dabar esančios vidutinės rinkos kainos prekyboje. Kai prasidės šildymo sezonas, miškų urėdijų kainos bus 10–20 proc. mažesnės nei rinkos kaina“, – pastebi generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.
Dabar biržoje – 130 dalyvių, iš jų beveik šimtas – biokuro pardavėjai. Pasak specialistų, kuo didesnė pasiūla, tuo galima tikėtis mažesnių kainų.
„Birža –biokuro žaliavos pasiūlos plėtros mechanizmas. Šiuo metu miškų savininkai dar nėra aktyvūs biokuro žaliavos tiekime, gamyboje, pasiūloje“, – sako UAB „Timbex“ vykdantysis direktorius Robertas Ašmonas.
Prasidėjus šildymo sezonui, biokuras brangsta, tačiau, pasak biržos atstovės, padidėjus pasiūlai, šią žiemą, lyginant su praėjusia, jo kaina vidutiniškai bus apie 30 litų mažesnė ir sieks apie 650 litų už toną naftos ekvivalento.
Ar tai pajus vartotojai, nežinia. Skaičiuojama kad iki 60 proc. šilumos kainos sudaro biokuro kaina.