Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pateikė pirmąją ataskaitą, kurioje matosi, kad nors daugiabučiai namai centralizuotai šildomi spalį buvo neilgai, sąskaitos kai kuriems gyventojams pateiks nemalonių staigmenų.
Standartinio 60 kv. m buto šilumos suvartojimas naujos statybos, renovuotuose ar senuose namuose skiriasi įspūdingai. Kai kurie nauji namai spalį šildymo sezono iš viso nepradėjo, tad jų gyventojai gaus sąskaitas su įrašytu nuliu.
Tačiau kai kam jau nuo pirmojo mėnesio už šilumos energiją teks mokėti po kelis šimtus. Įspūdingiausiai atrodo Telšių (350 Lt už 60 kv.m buto šildymą), Biržų (325 Lt), Pakruojo (314 Lt), Prienų (285 Lt) kai kurių namų gyventojų sąskaitos.
Lietuvoje renovacijos procesas praktiškai nevyksta. Tokios būklės daugiabučių kaip Lietuvoje aplinkinėse valstybėse jau nerasi, – sakė V.Stasiūnas.
Anot LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno, pagal daugiametę statistiką šildymo sezonas prasideda spalio vidury; jeigu būna šilčiau, kaip šiemet, – truputį vėliau, o baigiasi balandžio viduryje. „Bet duomenys rodo, kad spalio mėnesį gana nemažai šilumos suvartojama pastatams sušildyti, nes sienos būna atvėsusios, įmirkusios. Todėl jeigu šildoma tiek pat laiko spalį ir balandį, tai spalį sunaudojama daugiau šilumos energijos. Bandymai tokie nebuvo atlikti, bet kaip suprantame – kuo vėliau pradeda šildyti, tuo daugiau šilumos energijos reikia sezono pradžioje. Tas šilumos kiekis, kiek reikia, kad laikytųsi 20 laipsnių temperatūra kambariuose, spalį visada būna tas pats“, – linkusiems pataupyti ir vėliau jungti šildymą gyventojams aiškino V.Stasiūnas.
Šilumos kilovatvalandės kaina tuose miestuose, kur deginamos dujos, palyginti su praeitu sezonu šį rudenį pabrango vienu centu. Biokurą deginančiuose miestuose atvirkščiai – kaina vienu centu sumažėjo.
Vilniuje mažiausiai mokės naujų ir renovuotų gyvenamųjų namų gyventojai – už 60 kv. m butą nuo 14 iki 88 Lt. Senų ir nerenovuotų namų gyventojams už sunaudotą šilumą teks mokėti gerokai daugiau – apie 100–140 Lt. Daugiausiai mokančių gyventojų adresai nesikeičia. Kaip ir kasmet, V.Grybo g. 24 name 60 kv.m buto šildymas spalį kainavo daugiausiai – 262,13 Lt. Tik keliomis dešimtimis litų mažiau už tą patį plotą mokės A.Domaševičiaus g. 3 ir J.Tiškevičiaus g. 6 namų gyventojai.
Kaune taupiausi ir mažiausiai mokantys yra V.Krėvės g. 82A, Jaunimo g. 4 namų gyventojai. Jų sąskaitos už spalį bus tik 17–19 Lt. O štai A.Jakšto g. 8 ir Sąjungos a. 10 namų gyventojams pasisekė mažiau – 60 kv.m buto šildymas spalį čia kainavo net 211 ir 273 Lt.
Klaipėdoje taip pat skirtumai įspūdingi. Atrodytų, neįtikėtina, kad tokio paties 60 kv.m buto šildymas Taikos pr. 144 ar Statybininkų g. 7B namuose gali kainuoti vos 2–4 Lt, o Liepų g. 53 ir J.Janonio g. 18 namuose – net 157 ir 172 Lt.
„Naujų namų išdygsta arba po keletą apšiltina per metus, – apie daugiausiai ir mažiausiai šilumos energijos suvartojančius namus sakė V.Stasiūnas. – Lietuvoje renovacijos procesas praktiškai nevyksta, kaip visi žino. Esame tokia vienintelė valstybė ir tai didžiausia mūsų gėda. Tokios būklės daugiabučių kaip Lietuvoje aplinkinėse valstybėse jau nerasi.“
