Pagal sprendimo projektą, Vilniaus meras Artūras Zuokas turėtų pasirašyti susitarimą dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos gamybos įrenginių 2013−2016 metų aplinkosaugos investicijų plano. Investicijos sieks apie 72,5 mln. Lt. Šį klausimą taryba svarstė prieš mėnesį, bet tuomet siūlymui nebuvo pritarta.
Ir tuomet, ir dabar opozicijos atstovai tvirtina, kad šios investicijos tėra dovanėlė „Vilniaus energijai“ – esą bent dalis darbų, kurie numatyti atlikti už 72,5 mln. Lt, jau turėjo būti padaryti. Projekte numatoma, kad lėšos bus skirtos katilo degiklių rekonstrukcijai, katilo dūmų recirkuliacijos į kūryklą ir išmetamų azoto junginių mažinimo sistemoms.
„Vilniaus energijos“ kontrolę aš irgi vertinu nepatenkinamai. Tad tai gali būti nedidelė dovanėlė beišeinančiam „Rubikonui“, – tikino V.Urbonavičius.
„Pasikonsultavome su šilumos ūkio specialistais, kurie teigia, kad dalis tų darbų tikrai turėjo būti įgyvendinti pagal investicijų planą. Gali būti, kad dalis jau ir yra įgyvendinta, kadangi „Vilniaus energijos“ kontrolę aš irgi vertinu nepatenkinamai. Tad tai gali būti nedidelė dovanėlė beišeinančiam „Rubikonui“, – tikino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Vilniaus taryboje narys Vidas Urbonavičius.
Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktorius Virginijus Dastikas tai neigia: „Šios investicijos tikrai nebuvo numatytos nuomos sutartyje. Jos atsirado priėmus ES direktyvas dėl azoto junginių mažinimo ribos nuo 350 iki 100. Jeigu šių investicijų nebus, turėsime problemų.“
Jeigu Vilniaus taryboje nebus pritarta šiam siūlymui, Vilnius, anot V.Dastiko, sulauks baudų arba nebeįstengs apsirūpinti šilumos energija. Vilniaus šilumos tinklams Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pratęsė iki šių metų pabaigos laiką, per kurį Vilniaus taryba privalo patvirtinti aplinkosauginę programą „Vilniaus energijai“.
„Jeigu šios investicijos nebus patvirtintos, tuomet Antrąją TEC (Vilniaus termofikacinė elektrinė Nr.2, esanti Savanorių pr. 117, – red. past.) ir aštuntąją rajoninę katilinę (Ateities gatvėje) reikės tiesiog stabdyti. Miestas bus paralyžiuotas dėl šilumos energijos tiekimo, – aiškino savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktorius. – Šiuo metu mums piko metu reikia šiluminės energijos apie 1100 MW, turime nepriklausomų tiekėjų, jeigu jie įvykdys savo projektus, galės užtikrinti tik 400 MW, tai mums trūktų apie 700 MW šilumos energijos. Tikiuosi, kad taip neatsitiks.“
Miesto laukia ir baudos. Jeigu investicijų planas nebus patvirtintas, iki 2016 metų kasmet teks mokėti apie 700 tūkst. Lt, o vėliau sumos bus milijoninės.
Vilniečiai taip pat pajus šių investicijų svorį – po 2016-ųjų šilumos kainos kilovatvalandė dėl šių investicijų brangs apie 2-3 centais.
V.Urbonavičius įsitikinęs, kad jau dabar turėjo būti atlikti visi parengiamieji darbai ir atsakyta į klausimus, už kokią sumą teks šias investicijas išpirkti, kai 2017 metais baigsis Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis. „Tai gali būti labai nemažos sumos. Ir šios sumos paveiks šilumos kainą, kurią moka kiekvienas vilnietis“, – įsitikinęs konservatorius.
V.Dastikas tvirtina, kad tai ilgalaikė investicija, pagal metodiką nusidėvėjimas tesieks apie 4 mln. Lt, tad likutinė vertė pasibaigus sutarčiai vis dar tebebus apie 68 mln. Lt.
Vilniečiai taip pat pajus šių investicijų svorį – po 2016-ųjų šilumos kainos kilovatvalandė dėl šių investicijų brangs apie 2-3 centais. Tačiau esą investicijos gali būti ir mažesnės, kadangi viską nulems konkursas, o 72,5 mln. Lt yra tik preliminari suma.
Anot V.Urbonavičiaus, šios investicijos gali būti tiesiog būdas paskatinti politikus pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį bendrovei „Dalkia“. Esą tokia mintis sklando jau ne vienerius metus, nors garsiai apie būsimuosius susitarimus su „Dalkia“ nėra kalbama.
