Gruodžio 5 dieną Vakarai įsipareigojo už rusišką naftą nemokėti daugiau kaip 60 JAV dolerių už barelį bei uždraudė Rusijai naftą į Vakarus importuoti laivais (kai kurioms šalims buvo palikta išlyga leisti importuotis rusišką naftą vamzdžiais). Nuo vasario 5 dienos įsigalioja draudimas įsivežti rusiškus naftos produktus.
Pasak K.Kelpšo, gruodį įvedus rusiškos naftos „kainų lubas“, Rusija per dieną netenka 160 mln. JAV dolerių pajamų (7 mlrd. JAV dolerių nuo sankcijų įsigaliojimo).
Tuo metu tarptautinės „Brent“ naftos kaina yra pakankamai stabili ir svyruoja ties 85 JAV dolerių už barelį riba.
„Tai, ar kaina kils, ar leisis, lems tai, kaip seksis Kinijai gaivinti savo ekonomiką po pandeminių ribojimų“, – nurodė K.Kelpšas.
Sankcijų įtaka degalų kainoms
Kalbėdamas apie degalų kainas K.Kelpšas pastebėjo, kad benzino kainų struktūroje praėjusiais metais išaugo gamintojo maržos dalis, o visos kitos dedamosios išliko stabilios.
„Ši dalis nebuvo išskirtinė, naftos gamyklos visame pasaulyje tai darė. Dabar gamintojo marža yra grįžusi į praėjusių metų lygį“, – nurodė K.Kelpšas.
Gruodžio 19 dieną Lietuvoje litras benzino degalinėse kainavo 1,51 euro, o itin aukšta kaina buvo birželio 27 d. – tądien siekė net 2,05 euro.
Tuo metu dyzelino kaina yra panaši į buvusią praėjusiais metais, tačiau vis dar negrįžo į ankstesnį lygį. Litras šių degalų gruodžio viduryje Lietuvoje kainavo 1,66 euro.
„Dyzelino kaina nenusileido, nes rinka jau įskaičiavo sankcijų rusiškam dyzelinui poveikį, jie žinojo, kad situacija dyzelino rinkoje bus įtempta“, – sakė analitikas.
Kalbėdamas apie situaciją Europoje, jis sakė, kad istoriškai Europos rinka buvo priklausoma nuo rusiško dyzelino, nes jai buvo siūlomi pertekliniai jo kiekiai, Rusija taikė mažą kainą, todėl vietiniams gamintojams buvo daromas spaudimas ją taip pat mažinti.
„Prieš invaziją į Ukrainą rusiškas kuras sudarė daugiau nei 50 proc. viso importuojamo kuro Europoje“, – sakė K.Kelpšas.
„Kiekiai, kuriuos reikės pakeisti Europai, nebelikus rusiško dyzelino, yra siaubingi. Kiek domėjausi, europiečiai komentavo, kad tiekimo grandinės yra sudarytos, kroviniai perpirkti. Bet paskutiniais duomenimis, gruodį Europa importavo daugiau nei 50 proc. visų rusiškų degalų. Kol nėra draudimo, rinka eina lengviausiu keliu“, – sakė jis.
Tuo metu situacija Lietuvoje kiek kitokia. Anot jo, Lietuva istoriškai niekada nebuvo priklausoma nuo degalų importo iš Rytų.
„Šitas skaičius importo struktūroje siekdavo nuo 10 iki 20 proc. Praėjusiais metais, kai kovą nustota importuoti degalus iš Rusijos, skaičius susitraukė iki 2 proc. Rusišką dalį pakeitėme Amsterdamo, Roterdamo, Antverpeno regiono dyzelinu. Nors Europoje situacija kitokia, mes esame nepriklausomi nuo Rytų šioje situacijoje. Tikrai nereikia nerimauti, kad įsigaliojus sankcijoms degalinėse nebus degalų, jų tikrai bus. Kainos degalinėse turėtų būti panašios į dabartines“, – nurodė K.Kelpšas.
