Japonija yra priversta vėl įjungti reaktorius, nes neturi kitų energijos šaltinių. Pavyzdžiui, net tokioje technologiškai išsivysčiusioje šalyje vėjo energetika sudaro tik 0,2 procentus visos energijos, tiek pat, kiek ir saulės. Biomasės čia irgi labai mažai – 1,8 proc., energija iš atliekų sudaro vos 1,9 proc.
Nenori būti priklausomi nuo kitų
„Japonijoje vėjo stiprumas priklauso nuo sezono – tai labai nestabili energijos rūšis, be to, čia pasitaiko taifūnų. Labai sunku kontroliuoti šią energijos rūšį“, – į 15min klausimą atsakė Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos Atominės energetikos politikos planavimo departamento atstovas Ro Takahashi.
Pagal savos energijos išgavimą Japonija OECD lentelėje yra tik 33 vietoje, o tai rodo, kad šalis visiškai priklauso nuo energijos importo. Naftą importuoja iš Omano, Kataro, Rusijos, kitų šalių. Kainos pastaraisiais metais krito, tai paveikė ir elektros kainas, tačiau japonai puikiai supranta – pirkti energiją iš nestabilių regionų yra labai rizikinga. To neslepia ir Japonijos vyriausybės pareigūnai.
„Jei kas nutiktų tose šalyse, pavyzdžiui, kokie neramumai, Japonijos energetika susidurtų su didelėmis problemomis“, – pabrėžė R.Takahashi.
Reaktorius stabdo ir teismai
Fukušimos atominės elektrinės tragedija, įvykusi 2011 m. pavasarį, kai po žemės drebėjimo kilęs cunamis sugriovė elektrinę, kirto visai šalies ekonomikai, elektros kainoms. Šalis, kurios trečdalį energetikos sudaro branduolinė, turėjo laikinai uždaryti visus reaktorius. Po Fukušimos incidento elektros kainos pramonei per trejus metus padidėjo 38 procentais, gyventojams – per 20 procentų.
Tačiau cunamis nuplovė žmonių palankumą atominei energetikai, ypač vietinių gyventojų.
Nors pastaraisiais metais elektros kainos sumažėjo 5 procentais, tačiau tai įvyko dėl to, kad pigo tiek nafta, tiek dujos. Bet Japonijos valdžia, ypač šalies premjeras Shinzo Abe, įsitikinusi, kad tai nieko nekeičia – atominės turi būti vėl įjungtos. Per šalį ritasi protestų banga, žiniasklaida irgi kone vieningai stojo į atominių priešininkų pusę.
Planus jaukia ne tik vietos gyventojai, bet ir vietiniai teismai. Po Fukušimos katastrofos praėjus trejiems metams buvo atidaryti penki reaktoriai, tačiau du iš jų vėl buvo uždaryti. Ne dėl saugumo, o dėl to, kad taip nusprendė vietiniai teismai.
„Mūsų šalyje – demokratija“, – primena R.Takahashi. Ir nors šalies premjeras Shinzo Abe siekia, kad reaktoriai pradėtų vėl veikti, šalia atominių elektrinių įsikūrę gyventojai mano kitaip. O juos palaiko ir teismai. Ir tai dar viena Japonijos problema.
-
Fukušima-1 atominėje elektrinėje vienas po kito griaudėja sprogimai. Įvyko didelis radiacijos nuotėkis (atnaujinta 07.59 val.)
-
Iš Japonijos Fukušima-1 atominės elektrinės dėl radiacijos evakuoti darbuotojai, šalį užgriuvo šalčiai ir sniegas (papildyta 3.46 val.)
-
Penktosios tragedijos metinės: Fukušimos klaidos lieka nepašalintos
Dėl brangios elektros iškėlė gamyklas
Japonai priversti atidaryti atomines elektrines ir dėl gerokai pabrangusios elektros. Gyventojams elektra pabrango jau virš 20 procentų, pramonei – 38 procentais. Kai kurios gamyklos dėl aukštų elektros kainų jau net buvo iškeltos į Kiniją, Vietnamą, kitas pietryčių Azijos šalis, sako R.Takahashi. Valstybei jau reikia subsidijuoti elektrines valdančius operatorius – juk elektrinės kol kas negamina elektros.
Japonijos vyriausybė prognozuoja, kad ir ateityje elektra, pagaminta atominėje elektrinėje, bus pigesnė nei naudojant kitą energijos rūšį. Anglies dabar atgabenama vis daugiau, bet iš jos gaminama elektra linkusi brangti – dėl taršos mokesčių.
Beje, atomines elektrines valdantys operatoriai yra privatūs, tik kai kuriose elektrinėse valstybė turi dalį akcijų, pavyzdžiui, Fukušimos. Privatiems akcininkams sprendimai neleisti vėl įjungti reaktorių yra dvigubas smūgis, nes patiriami milžiniški nuostoliai.
Todėl japonai užsibrėžė ambicingą tikslą – sumažinti elektros kainas pramonei trečdaliu, o gyventojams – penktadaliu. Tiesa, pasižadėjimas galioja iki 2030 metų. Tačiau net ir patys vyriausybės pareigūnai užsimena, kad tai labai ambicingas tikslas. Tuo tarsi norėdami pasakyti, kad visaip gali būti.
Fukušimoje – vis dar tik robotai
Kaip ten bebūtų, japonai nusiteikę ilgam likti su atomu. Jų atominės elektrinės planuojamos uždaryti tik 2049 ar net 2069 metais, priklausomai nuo to, koks scenarijus bus pasirinktas. Tačiau kol kas veikia tik trys reaktoriai – Sendai ir Ikata atominėse elektrinėse, o 15 laikinai išjungti.
Nors pati Sendai vietovė buvo purtoma žemės drebėjimų, o cunamis apgriovė svarbiausius pastatus, ši atominė elektrinė yra vienintelė Japonijoje, kurioje veikia du reaktoriai.
Taigi Fukušima sujaukė visą Japonijos energetikos sistemą, tačiau patys japonai pripažįsta, kad iki katastrofos saugumo, evakuacijos sistema buvo visiškai kitokia nei dabar.
Kaip teigė Japonijos vyriausybės interesams atstovaujančio Tarptautinio kooperacijos centro JAIF generalinis direktorius Kazuhito Koyama, šalies atominė energetika perduodama iš kartos į kartą. Ir statybas regėjęs japonas, pasak jo, jau tikrai nesulauks, kai bus nugriautas paskutinis tos elektrinės blokas.
Tačiau Fukušima vis dar pulsuoja pavojumi, nes trys reaktoriai tebėra su branduoliniu kuru. O jo iškrovimas tęsis bent dešimt metų.
Darbą kol kas atlieka tik robotai, o beveik 90 tūkstančių žmonių neleidžiama grįžti namo. Už Fukušimos pamokas japonai moka labai brangiai, tačiau nusisukti nuo branduolinės energetikos nė neketina.
