Balandžio 22 d. Lietuvoje bus atliekamas izoliuoto darbo bandymas – tuo metu tinklas bus atjungtas nuo Rusijos valdomos IPS/UPS sistemos ir veiks savarankiškai.
Lietuva šį bandymą norėjo atlikti viso regiono mastu, tačiau Latvija ir Estija jame nedalyvaus.
Po susitikimo su D.Kreiviu žiniasklaidai komentavęs R.Čudaras pabrėžė Lietuvos izoliuoto darbo bandymo svarbą ir kalbėjo apie bendras pastangas, nepaisant to, kad šio bandymo nevykdys nei Estija, nei Latvija.
„Artėjantis Lietuvos sistemos testas tarnaus kaip žingsnis tikėtinos sinchronizacijos su kontinentine Europa link. Šio bandymo vertinimas svarbus ir mums, mes palaikome šį testą“, – sakė Latvijos ministras.
Tuo tarpu D.Kreivys teigė, kad kaimyninės šalys dalyvauti bandymuose neatsisakė ir tikėjosi, kad po Lietuvos bandymo bus galima tartis dėl bendro visų šalių bandymo.
„Mūsų sprendimas buvo daryti kartu bandymą kažkada šiais metais. Kol kas darome bandymą mes patys, o kaip bus ateityje – kaip minėjau, gegužės mėnesį planuojame turėti studijų rezultatus apie technines galimybes: adekvatumą, tinklo stabilumą, kainų pokyčius, kurie gali būti su greitesne sinchronizacija. Tikiuosi, kad po šito žingsnio Latvija ir Estija matys rezultatus ir bus galima kalbėti apie bendrą bandymą“, – žiniasklaidai sakė ministras.
Minėtos studijos bus pristatytos gegužės antroje pusėje, patikslino jis.
Ministras išreiškė tikėjimą, kad įvertinus jų rezultatus, visos trys šalys iš BRELL sutarties pasitrauks kartu. Lietuva norėtų šį procesą įgyvendinti metais anksčiau nei numatyta, iki 2024 m. pabaigos.
Su latvių ministru D.Kreivys taip pat aptarė ir Lietuvos prioritetą sinchronizuotis „kaip galima greičiau, kai tik leis techninės galimybės“.
D.Kreivys taip pat priminė, kad Baltijos šalims nereikia išeiti iš „Brell“ sutarties, jos tiesiog gali jos nepratęsti. Ministras teigė, kad šie sprendimai bus priimti po izoliuoto sistemos darbo bandymo ir rezultatų aptarimo.
R.Čudaras kalbėjo, kad latviai yra pasirengę suteikti reikiamą pagalbą izoliuoto darbo bandymo metu, tačiau sprendimą nedalyvauti bandyme grindė nepasiruošimu.
Jis nematė galimybių spartinti sinchronizacijos procesą. „Turime laiko pabaigti šį procesą iki 2025 m. Ne tik Latvija, bet ir kitos Baltijos šalys“, – kalbėjo R.Čudaras.
Paklaustas, kada Latvija galėtų prisijungti prie tolesnių bandymų, jis teigė, kad tai priklausys nuo sistemos pasiruošimo.
„Priklausys nuo situacijos dėl [Lietuvos bandymo] rezultatų vertinimo ir, žinoma, nuo mūsų energetikos sistemos parengties tam testui ir sinchronizacijos. Tai priklausys nuo daugelio veiksnių“, – teigė Latvijos ministras.
