„Patobulinti principai, pagal kuriuos būtų skaičiuojama pajėgumų dedamoji konkretiems dujų pirkėjams (principai bus tvirtinami Vyriausybėje po to, kai bus priimtas įstatymas). Pagal dabartinį siūlymą, pajėgumų dedamoji būtų apskaičiuojama pagal paties vartotojo deklaruojamą pajėgumų poreikį. Tai būtų taikoma didiesiems vartotojams“, – 15min.lt apie naują projektą pasakojo energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.
Pasak jo, ankstesnis siūlymas buvo nustatyti dedamąją pagal pastarųjų trejų metų maksimalų vartojimą.
„Pastarasis siūlymas buvo nepalankus tiems, kurie pastaruoju metu sumažino dujų vartojimą (pvz., šilumos tiekėjai, kurie neseniai perėjo prie biokuro). Taigi naujasis variantas geriau atitiks vartotojų poreikius“, – aiškino M.Dubauskas.
Po pateikimo už projektą balsavo 76, prieš – 3, susilaikė – 9 parlamentarai. Projektas bus svarstomas lapkričio 12 dieną.
Rūpi „Achemai“
Priėmus pajėgumų modelį, mažėtų energijos gamintojų ir didžiausio vartotojo („Achemos“) išlaidos už dujas bei gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, anksčiau rašė 15min.lt.
Šiuo metu vartotojai už dujų tiekimo saugumą moka priklausomai nuo suvartoto dujų kiekio (mokėdami tiekimo saugumo dedamąją). Tačiau dalis vartotojų dujas vartoja netolygiai arba jų beveik visai nevartoja, nors jiems yra užtikrinama galimybė bet kada gauti reikiamą dujų kiekį.
„Tam, kad būtų garantuotas dujų tiekimas, turi būti tinkamai prižiūrima dujų infrastruktūra. Ši priežiūra kainuoja. Nevartodami dujų arba vartodami mažai dujų, vartotojai už tiekimo saugumą iki šiol nesusimokėdavo (arba susimokėdavo mažiau, nei turėtų). Paprastai kalbant, pajėgumų modelio dedamoji priklausytų nuo vartotojo prognozuojamo maksimalaus vienos paros dujų poreikio“, – aiškino M.Dubauskas.
„Teigiamo rezultato daugeliui vartotojų pavyks pasiekti dėl to, kad į pajėgumų modelį bus įtraukta „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), kuri padengs didžiausią dalį gamtinių dujų tiekimo saugumo sąnaudų. LEG užtikrins vietinį elektros gamybos rezervą, todėl jai turi būti užtikrintas gamtinių dujų tiekimo saugumas“, – aiškino M.Dubauskas.
Kai kur išlaidos augtų
Keturiose savivaldybėse sąnaudų rodyklė nežymiai pasisuktų į didesnę pusę, rašoma Energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai. Taip nutiktų Šakiuose, Akmenėje, Šalčininkuose ir Utenoje.
Pavyzdžiui, Utenoje, kuri pirmauja pagal panaudojamo biokuro dalį, pajėgumų modelio įtaka šilumos gamybos savikainai būtų mažesnė nei 1 procentas.
Jo nepriėmus, šiluma vilniečiams brangtų 20 proc., o „Achemos“ gamykla dujas taip pat pirktų 17 proc. brangiau.
„Galima palyginti: šią įtaką atsvertų vos 2 proc. atpigęs biokuras. Realiai biokuras per metus yra atpigęs 8 kartus labiau. Be to, patvirtinus pajėgumų modelį, šilumos tiekėjai SGD pirktų už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytą prognozuojamą rinkos kainą. Tai mažintų šilumos tiekėjų išlaidas. Atitinkamai mažėtų sąskaitos už šildymą“, – rašoma pranešime.
R.Masiulis praėjusią savaitę tvirtino, kad naujas SGD terminalo išlaikymo modelis leis geriau subalansuoti finansinę naštą dujų vartotojams. Jo nepriėmus, šiluma vilniečiams brangtų 20 proc., o „Achemos“ gamykla dujas taip pat pirktų 17 proc. brangiau.
„Atsiras papildomi mokėjimai savivaldybėse, bet šildymas pigs. Bet jis galėtų pigti dar labiau nei taikant šitą modelį. Energetikos ministerija teikia projektą, neatlikusi namų darbų. Jūs šantažuojate, kad brangs šildymas, o pateikiate jau prasidėjus šildymo sezonui“, – R.Masiulį kritikavo liberalas Eugenijus Gentvilas.
