Rugsėjį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 12,66 Eur/MWhiki 799,08 Eur/MWh.
„Rugsėjį elektros kainų mažėjimą lėmė padidėjusios vėjo elektrinių gamybos apimtys, Šiaurės šalyse išaugusios 17 proc., o Baltijos šalyse – 20 proc., palyginti su rugpjūčiu. Baltijos šalyse elektros kainoms įtakos turėjo ir 4 proc. didesni energijos srautai iš Suomijos bei tai, kad srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos sumažėjo 8 proc. Praėjusį mėnesį taip pat krito ne tik energetikos produktų, bet ir Europos anglies dvideginio emisijos leidimų kainos. Tuo tarpu Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymo lygis rugsėjį vėl buvo sumažėjęs – 12 proc. žemiau normos ribos“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina rugsėjį mažėjo 5 proc., iki vidutiniškai 212,27 Eur/MWh.
Lietuvoje mažėjo ir elektros gamyba, ir vartojimas
Rugsėjį Baltijos šalyse bendrai suvartota 1997 GWh elektros energijos, arba 9 proc. mažiau nei per šį laikotarpį pernai ir 8 proc. mažiau nei rugpjūtį. Lietuvoje buvo suvartota 896 GWh elektros energijos – 9 proc. mažiau nei praėjusių metų rugsėjį. Latvijoje vartojimas sumažėjo 13 proc. iki 502 GWh, Estijoje elektros suvartota 5 proc. mažiau nei praėjusių metų rugsėjį –598 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1150 GWh elektros energijos, t. y. 2 proc. mažiau nei rugpjūtį. Lietuvoje pagaminta 295 GWh elektros energijos, arba 24 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį. Latvijoje elektros gamyba, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, mažėjo 26 proc. iki 171 GWh. Tik Estijoje elektros gamyba per mėnesį išaugo 23 proc., buvo pagaminta 683 GWh.
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesio duomenimis, bendras Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis padidėjo ir siekė 58 proc. Lietuva pasigamino 33 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 34 proc., o Estija – 114 proc.
