Aukščiausia dienos kaina Lietuvos zonai ketvirtadienį siekia 667,04 euro/MWh. Elektros energiją didmeninėje rinkoje tokia kaina įsigyta 14 valandai Lietuvos laiku.
Didmeninės elektros kainos biržoje penktadieniui bus dar kiek mažesnės – vidurkis sieks 515,76 eurų/MWh, didžiausia dienos kaina – 589,31 eurų/MWh.
Verslai stabdė veiklą, išjungė vėdinimą
Vakar pavakare „Nord Pool“ biržos maksimaliai valandinei kainai užkilus iki 4 tūkst. eurų/MWH arba 4 eurus už kWh, kai kurie verslai ėmėsi priemonių – prekybos tinklai „Norfa“ ir „Maxima“ sumažino parduotuvių apšvietimą ir išjungė patalpų vėdinimą.
Žiniasklaidoje skelbta, kad kai kurie verslai elektros gamybai rengėsi naudoti ir dyzelinius generatorius.
Kaip skelbė 15min, vienas nedidelis picerijų tinklas Kaune padarė valandos pertrauką, mat dėl rekordiškai išaugusios elektros kainos aptarnauti klientus tapo tiesiog per brangu.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, apie 60-70 proc. gamybos įmonių moka valandinę biržos kainą.
Tiesa, realus elektros suvartojimo mažėjimas rekordinių kainų metu buvo juntamas, tačiau nebuvo dramatiškas. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, 18 val. Lietuvoje elektros suvartojimas siekė 1512 megavatų (MW), kai antradienį tuo pačiu metu suvartota 1521,5 MW.
Tuo tarpu ketvirtadienį to paties laikotarpio (18 valandos) kaina yra gerokai mažesnė – 616,96 eurų/MWh.
„Nord Pool“ biržoje įsigyjamos elektros kainos aktualiausios verslui bei išmaniuosius elektros skaitiklius turintiems ir valandinius biržos planus pasirinkusiems gyventojams.
Fiksuotus planus turinčių gyventojų sąskaitoms elektros kainos svyravimai biržoje įtakos neturės ir jie mokės tokią kainą, kokia užfiksuota jų sutartyse.
Tiekėjų siūlomus įprastus biržos planus turintys buitiniai vartotojams kainų šuoliai įsiskaičiuos į sąskaitą išvedant mėnesinį kainos vidurkį. Vis dėlto, skaičiavimo metodika išlieka ta pati, nepriklausomai, ar vartotojas tą valandą naudoja elektros energiją, ar ne, todėl ir šiems klientams nieko papildomo šioje situacijoje daryti nereikia.
Vis dėlto tie verslai ir gyventojai, kurie turi įsirengę išmaniuosius skaitiklius ir pasirinkę kai kurių tiekėjų siūlomus biržos planus su valandiniu apskaitymu, į šokinėjančias elektros kainas turėtų atkreipti didesnį dėmesį, kadangi jų sąskaitos būtent ir priklauso nuo konkrečios valandos suvartojimo.
Kas lėmė rekordinę kainą
Kaip skelbta vakar, rekordinė, net 4 tūkst. eurų už MWh suma susidarė dėl „Nord Pool“ biržos algoritmo, kuris atmetė pigiau gaminančių, tačiau pilno kiekio negalinčių užtikrinti gamintojų pasiūlymus.
Ši situacija tuo pat metu pasikartojo visose trijose Baltijos šalyse ir Lietuva, Latvija bei Estija 18 valandai elektrą įsigijo už 4 eurus/kWh.
Vis dėlto, net jeigu panašių momentinių kainų šuolių pavyks išvengti, bendras elektros kainų lygio kritimas trumpuoju laikotarpiu yra mažai tikėtinas.
Jį daugiausiai lemia taip pat rekordiškai pabrangusios dujos, iš kurių vis dar gaminama nemažai elektros energijos. Kita didelių kainų Lietuvoje priežastimi įvardijama ir tai, kad dėl karščių jau kuris laikas ribojamas elektros pralaidumas „Nord Balt“ kabeliu, jungiančiu Lietuvą su Švedijos ketvirtąja zona.
Tiesa, tiek šioje zonoje, tiek kitose Baltijos šalyse situacija – panaši. Vidutinė elektros kaina minėtoje zonoje ketvirtadieniui siekia 521,51 euro/MWh, Estijoje – 555,18 euro/MWh, Latvijoje – 562,03 euro/MWh.
Lietuva pasigamina tik iki 35 proc. suvartojamos energijos ir tai lemia, kad didžiąją dalį jos reikia importuoti.
