Vis dėlto valdančiųjų atstovai sako, kad nutrauktas tranzitas gali būti geopolitinis sprendimas, ir tai yra ženklas Lietuvai, jog negalima delsti su strateginiais energetikos projektais – elektros tinklų sinchronizavimu ir dujotiekiu į Lenkiją (GIPL).
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys konservatorius Paulius Saudargas mano, jog Rusija šiuo metu įvairiais būdais tikrina Karaliaučiaus srities, kuriai dujos reikalingos elektros gamybai, sistemas.
„Signalas mums turbūt irgi siunčiamas, nes jie nori, kad Kaliningradas, reikalui esant, galėtų būti nepriklausomas nuo tranzito per Lietuvą. (...) Jie Lietuvai teikia dujas, viskas tvarkoje, tai niekaip šiuo atveju neįtakoja Lietuvos sistemos, mes 30 proc. gauname dujų iš Rusijos, 70 proc. iš LNG (Klaipėdos SGD terminalo – BNS)“, – BNS sakė konservatorius P.Saudargas.
Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas Rytas Staselis linkęs sutikti su pozicija, kad Karaliaučiuje vyksta panašūs bandymai, tačiau veikiausiai – ne visos sistemos.
„Galvoju, labiau panašu į pirmą variantą, kad išbandomos atsargos saugyklose, aišku, ne visa sistema, nes tas jų FSRU (SGD laivas – BNS) dabar yra prie Afrikos krantų ir, ko gero, jis negali greitai atsirasti nuo Afrikos, kad jie bandytų vėl suskystintas dujas. Tai daugiau indikacijų kaip ir nėra, kurios rodytų kažkokius rimtesnius reikalus“, – BNS sakė R.Staselis.
Laivų stebėjimo portalų myshiptracking.com, marinetraffic.com ir vesselfinder.com duomenimis, SGD laivas-saugykla „Maršal Vasilevskij“ šiuo metu yra prie Pietų Afrikos vakarinio kranto, netoli Keiptauno.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas teigia, kad visai įmanoma, jog Rusija nori užtikrinti energetikos sistemos Karaliaučiuje parengtį.
„Žinote, kaip jie įsivaizduoja: kad jeigu Lietuva sugalvos jiems sutrukdyti (...), kadangi ten (Karaliaučiuje – BNS) turi alternatyvią tiekimo sistemą pasidarę, tą laivą, tai jiems turbūt paprasčiausiai įdomu išbandyti, kaip tas veikia“, – BNS sakė V.Jankauskas.
Seimo nario P.Saudargo teigimu, sunku pasakyti, ar sprendimas laikinai stabdyti tranzitą per Lietuvą planuotas iš anksto, – apie technines problemas ar avarijas Karaliaučiuje negirdėti.
„Jie, matyt, planuoja iki savaitės šitą palaikyti, penkias šešias dienas, kaip aš suprantu. Jie turbūt turi savo rezervų kokioms 20 dienų saugykloje, tai jie čia gali sau leisti tokius visokius bandymus“, – teigė politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Karaliaučiuje yra didelis karinis kompleksas, ir šios srities aprūpinimas energija Rusijai labai svarbus, savo ruožtu tai tampa įspėjimu ir Lietuvai.
Politikai: negalima delsti su sinchronizavimu ir GIPL
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad Karaliaučiuje galimos ir techninės problemos, tačiau nebūtų keista, jeigu tranzito nutraukimas yra pasitelktas kaip geopolitinis klausimas.
„Visko gali būti. Aišku, gali būti ir techniniai dalykai, (...) tačiau, kaip žinia, Rusija labai mėgsta naudoti tuos energetinius ginklus geopolitinėms problemoms spręsti. Pastebiu suintensyvėjusią žiniasklaidą, matyt, kažkieno skatinamą, puolant ir mūsų ministrą Kreivį (energetikos ministrą Dainių Kreivį – BNS) dėl Astravo elektros nepirkimo. Žmogus tiesiog sugebėjo įvardinti tiesiai šviesiai, ko nesugebėjo įvardinti buvusi Vyriausybė, pagrįsti tai faktais“, – BNS sakė Ž.Pavilionis.
„Negaliu nuspėti tų Kremliaus sprendimų, bet tokią prielaidą galėčiau daryti, kad Kremliui labai nepatinka, kad mes duriame pirštu į akį ir sakome: mielieji, Lietuvoje įstatymai galioja“, – sakė politikas.
Jis neatmetė, jog dujų tranzito situacija susijusi ir su šiuo metu Baltijos jūros dugnu Rusijos tiesiamu dujotiekiu „Nord Stream 2“, kuris kursto aistras Europoje.
„Gali būti susiję ir su mūsų nesikeičiančia pozicija dėl „Nord Stream“. Kaip žinia, kyla temperatūra ir pačiame Berlyne, ir svarstysime vasario 22 dieną naujas sankcijas V. Putinui, tikėkimės, kad J.Borrellis (ES diplomatijos vadovas – BNS) pabudo iš savo naivumo ir pats jau kalba apie tas sankcijas. Bendrauju su savo kolegomis Vokietijoje, žinau, kad vis garsiau apie tai sąžiningi vokiečiai kalba“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Seimo narys teigė, kad reikia toliau siekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos.
„Turime užkardyti šią priklausomybę ir kuo greičiau prisijungti tiek prie kontinentinės elektros energetikos sistemos, tiek baigti mūsų susijungimą su Europa dujų prasme ir iš tų paskutiniųjų pančių išsilaisvinti“, – ragino jis.
P.Saudargas taip pat teigė, kad būtina tęsti strateginius projektus.
„Jų išėjimas į visiškai autonominį režimą reikštų, kad mes esame visiškai nebereikalingi kaip tranzito valstybė ir tada kyla mūsų autonomiškumo klausimas: o ar mes esame nepriklausomi?“, – sakė P.Saudargas.
R.Staselis: įdomesnis dujų kainų klausimas
R.Staselis teigė šiuo metu nematantis grėsmės Lietuvai likti be dujų, turint dar du dujų tiekimo šaltinius – Klaipėdos SGD terminalą ir Inčukalnio dujų saugyklą Latvijoje.
„Yra terminalas ir saugykla, man atrodo, kad ir mūsiškiai yra pripumpavę Inčukalnyje savo dujų, tai tikrai, garbės žodis, nematau“, – sakė R.Staselis.
Tačiau, anot eksperto, kyla klausimas dėl dujų kainų galimo augimo.
„Skirtingai nuo praėjusių metų, šaltas oras, daug sniego visoje Europoje, paklausa išaugusi, tai, ko gero, „Gazprom“ didins vamzdžiais tiekiamų dujų pardavimus Europai, tai ir klausimas, kaip tos kainos: jeigu vamzdinės brangs, kaip tai atsilieps suskystintų dujų kainoms? (...) Labiau pavasariop viskas gal stabilizuosis, bet kol kas tokia aplinka kainoms nėra labai palanki“, – sakė R.Staselis.
Jis linkęs manyti, kad Astravo atominės elektrinės (AE) ir „Nord Stream 2“ dujotiekio temos yra veikiau lydintis, natūralus fonas padėčiai su dujų tranzitu į Karaliaučių, juo labiau, kad iki 2025 metų galiojančioje sutartyje su „Gazprom“ yra numatyta „ship or pay“ sąlyga.
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ antradienį paskelbė, kad „Gazprom“ prašymu laikinai stabdomas dujų tranzitas per Baltarusiją ir Lietuvą į Karaliaučių.
„Gazprom“ pranešė, kad sričiai užtenka dabar jos požeminėje saugykloje turimų dujų.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius BNS sakė, jog anksčiau būdavo panašių atvejų, kai tranzitas būdavo nutraukiamas atliekant remontus. Jis negalėjo atsakyti, ar Karaliaučiuje šiuo metu vyksta koks nors remontas, tačiau paklaustas, ar būtų paslaptis, jeigu jis vyktų, atsakė „manau, kad ne“.
