Ketvirtadienį EK pateikė atsakymą žaliųjų frakcijai dėl Astravo AE patikimumo testų – Komisija tikisi rezultatų bent 2017 metais. Taip pat bus siekiama, jog Baltarusija atliktų visus patikrinimus, iki pradedant veikti jėgainei. Tačiau politikai teigia, kad Baltarusija duomenis teikia savanoriškai ir jos negalima priversti kažko daryti.
„Manau, problema yra ta, kad Europos Komisija negali įpareigoti baltarusių daryti vieną ar kitą. Tai savanoriškas dalyvavimas vadinamuosiuose Europos patikimumo testuose. Atrodo, kad baltarusiai tam tikra prasme tampa atviresni Astravo klausimu, nes jie suinteresuoti geresne kooperacija ir tai gali padėti Europos institucijoms geriau suprasti Astravo saugumo detales. Tai šis tas, bet dar neapsaugo mūsų nuo didelių Astravo grėsmių“, – penktadienį Vilniuje BNS sakė žaliųjų bendrapirmininkė Rebecca Harms.
Anot jos, ir pati Europos Komisija yra sukaustyta skirtingų ES šalių nuomonių, mat vienos valstybės pasisako už branduolinę energetiką, kitos – prieš. Tad „Europos Komisija yra sudėtingoje pozicijoje ir tam tikra prasme atspindi politinę situaciją“.
Anot žaliųjų atstovės, Astravas kelia problemų ir dėl to, kad patikimumo testai gali būti neteisingi, jeigu juos atliks, pavyzdžiui, susijusi Rusijos įmonė.
„Problema, kai tie, kurie yra atsakingi už statybas, tampa savo pačių statybų prižiūrėtojais. Turėtų būti distancija. Ir antra problema yra testų apimtis, kas bus tikrinama. Turiu pripažinti, kad net po Fukušimos ES jėgainėse atlikti patikimumo testai buvo labai riboti. Vėliau paaiškėjo, kad Belgijoje yra problemų su jėgainių plieno karkasais“, – tikino R.Harms.
Anot Lietuvos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams Kęstučio Kudzmano, Baltarusija tiesiog nereaguoja į kritiką ir toliau stato jėgainę, o ES neturi priemonių jai paveikti.
„Baltarusija nėra Europos Sąjungos narė, nėra demokratinė valstybė ir ji tiesiog nereaguoja į mūsų iškeltą susirūpinimą tarptautinėse organizacijose. Baltarusija tiesiog nereaguoja. Kokios yra Europos Sąjungos poveikio priemonės kitai valstybei, kuri nėra Europos Sąjungos narė ?“, – penktadienį diskusijoje apie Astravą Vilniuje teigė K.Kudzmanas.
Be to, pasak jo, pati ES nėra vieninga, tad Baltarusijoje statanti jėgainę Rusija gali skaldyti bendriją.
„Kita problema yra pačios Europos Sąjungos vienybė. (...) Galime paminėti, kalbant ne vien apie atominę saugą, bet ir kalbant apie „Nord Stream 2“, kai Lietuva ir didelė šalių grupė yra ketegoriškai prieš „Nord Stream 2“, bet yra šalių grupė, ta pati Vokietija, kuri sako, kad tai yra komercinis projektas, kad tai nėra susiję su antiukrainietiška politika. Mes matome, kad Europos Sąjunga skirtinguose formatuose nėra vienoda. Vieni kovoja dėl dujų, kiti dėl elektros, o Rusija taiko taktiką skaldyk ir valdyk“, – tikino ambasadorius.
Europos Komisija (EK) tikisi, kad Baltarusija šiemet arba 2017 metais baigs Astravo AE patikimumo testus.
Europos Komisija (EK) tikisi, kad Baltarusija šiemet arba 2017 metais baigs Astravo AE patikimumo testus. Tai laiške Europos Parlamento žaliesiems pareiškė už energetiką atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, atsakingas už energetikos sąjungą, ir už energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Canete.
„Komisija paprašė Baltarusijos ministerijos pateikti aiškesnes indikacijas, kada nacionalinė ataskaita bus atlikta. Pagal dabar gautą informaciją iš Baltarusijos įstaigų, nacionalinė ataskaita turėtų būti parengta 2016 arba 2017 metais“, – teigiama laiške.
Tačiau Europos Parlamento narys Bronis Ropė teigia, kad iš laiško susidaro įspūdis, jog EK apskritai nesidomi Astravu.
„Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad Komisijai nelabai rūpi, kas Baltarusijoje darosi“, – penktadienį diskusijoje sakė B.Ropė.
Komisijos atstovai nurodo, kad Baltarusijos bus reikalaujama, kad ši prieš įjungdama Astravo AE, peržiūrėtų projektą. EK taip pat tikina, kad patikimumo testai bus peržiūrėti ir Briuselyje.
Astravo BE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Statytojai teigia, jog pirmasis 1,2 gigavato (GW) galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 metų pabaigoje, o toks pat antrasis reaktorius – 2020-ųjų viduryje. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Lietuva yra aršiausia jėgainės kritikė ir teigia, kad Baltarusija nesugeba pateikti atsakymų apie jėgainės saugumą, kodėl pasirinkta statybvietė Astrave bei į kitus svarbius klausimus.
