2016 metų vasarį pradėjusios veikti 700 megavatų (MW) galios jungties remontas suplanuotas rugpjūčio 16 – spalio 28 dienoms. Bus keičiamos sausumos kabelio movos: Lietuvos pusėje – 22, o Švedijos pusėje – 98.
Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, iš viso per „NordBalt“ istoriją įvyko 31 jos atsijungimas: 12 – dėl movų, o likę – dėl keitiklių ar išorinio poveikio, iš pastarųjų 11 buvo Švedijos Nibru ir 8 Klaipėdoje.
Prieš pat „NordBalt“ išjungimą ketvirtadienio naktį suplanuotas vadinamasis jungties elektros sistemos atkūrimo (angl. black start) bandymas – išnaudojama galimybė įvertinti, kaip jungtis veiktų ir tiektų energiją totalinės avarijos (angl. blackout) atveju.
Pasibaigus bandymui, nuo 7 val. ryto, „NordBalt“ išjungiama remontui.
„Litgrid“ teigimu, stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir mažesnę tiekimo riziką. Operatorė planuoja, kad „NordBalt“ prieinamumas po remonto sieks 90 proc. ar daugiau.
„NordBalt“ prieinamumas rinkai 2016 metais siekė 78 proc., 2017-aisiais – 84 proc., o 2018-ųjų metų I ketv. – 94 proc. Tuo metu jungtis su Lenkija „LitPol Link” veikė beveik be trikdžių – jos prieinamumas rinkai pernai siekė 99 proc. (2016 metais – 96 proc.).
„NordBalt“ pernai gedo dažniau, o šiemet sutrikimų buvo mažiau. Sausį jungtis neveikė savaitę – tuomet rinkoje fiksuoti šuoliai iki beveik 118 eurų, o rytinio piko metu – iki 200 eurų už megavatvalandę (MWh). Vėliau kainos stabilizavosi.
Ekspertai pažymi, kad remonto poveikį elektros kainai prognozuoti sunku, be to, ją gali lemti įvairūs veiksniai, tarp jų bene labiausiai – oro sąlygos.
Garantinį remontą atliks Danijos bendrovė NKT, perėmusi garantinius įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB, kuri pernai pardavė „NKT Cables“ kabelių gamybos verslą.
„Litgrid“ teigimu, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. eurų.
550 mln. eurų strateginį „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“.
„NordBalt“ ilgis yra apie 450 km. Ją sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis (400 km), taip pat HVDC sausumos kabeliai Lietuvos ir Švedijos pusėje bei keitiklių stotys abiejose šalyse. Prijungimo vieta Lietuvoje yra Klaipėdos pastotė, o Švedijoje – Nibru pastotė.
Genda dažnai
BNS pateikia pagrindines su „NordBalt“ susijusias datas.
2006 metų rugpjūtį tuometinė „Lietuvos energija“ ir Švedijos elektros perdavimo bendrovė „Svenska Kraftnat“ nusprendė kartu rengti Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių studiją.
2008 metų kovą Švedijos bendrovė „Sweco“ baigė rengti galimybių studiją – pagal ją investicijos siektų apie 516 mln. eurų, jei būtų tiesiamas 700 MW galios kabelis, ir 637 mln. eurų, – 1000 MW, o projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų.
2009 metų birželį pranešta, kad projektas bus pavadintas „NordBalt“, o liepą Lietuva, Latvija ir Švedija pasirašė memorandumą dėl Baltijos ir Šiaurės šalių elektros energijos rinkų sujungimo projekto bei pateikė bendrą paraišką Europos Komisijai jam skirti 175 mln. eurų.
2010 metų kovą „Lietuvos energija“ ir „Svenska Kraftnat“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl „NordBalt“ projekto įgyvendinimo, rugpjūtįEuropos Komisija galutinai patvirtino, kad „NordBalt“ skiria 131 mln. eurų paramos, spalį „Lietuvos energija“ ir „Svenska Kraftnat“ susitarė dėl sąlygų, kuriomis abi įmonės kartu įgyvendins jungties projektą, gruodį Vilniuje „Svenska Krafnat“ ir „Litgrid“ su Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrove ABB pasirašė 270 mln. eurų vertės sutartį dėl „NordBalt“ kabelio gamybos ir statybos bei 147 mln. eurų vertės sutartį dėl keitiklių stočių statybos.
2011 metų gruodį ABB, baigusi bandymus, pradėjo „NordBalt“ kabelio gamybą.
2012 metų gruodį baigtas rengti „NordBalt“ kabelio Lietuvos teritorijoje techninis projektas bei kreiptasi dėl statybą leidžiančių dokumentų.
2013 metų kovą Lietuvos Vyriausybė pritarė „NordBalt“ kabelio tiesimui šalies pajūrio juostoje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje, balandį Švedijos vyriausybė suteikė galutinį leidimą tiesti jungtį į Lietuvą, o gegužę gauti visi jungties statybos leidimai. Užbaigtas ilgiausias „NordBalt“ projekto etapas – teritorijų planavimas, techninių sprendinių projektavimas ir leidimų gavimas.
2013 metų lapkritį atlikti paruošiamieji „NordBalt“ statybos darbai – horizontalusis gręžimas po Kuršių mariomis ir Kuršių Nerijoje, Baltijos jūros pakrantėje.
2014 metų balandį Baltijos jūros dugne iš Lietuvos pusės pradėtas tiesti kabelis, o gegužę pradėtos „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklio stoties statybos šalia Klaipėdos transformatorių pastotės. Gruodį prie keitiklio įrengti pirmieji du „NordBalt“ transformatoriai.
2015 metų vasarį baigtas gaminti „NordBalt“ kabelis – iš viso 900 kilometrų, rugsėjį Baltijos jūroje baigti visi jo tiesimo darbai, lapkritį pradėti bandymai.
2016 metų vasarį atlikti „NordBalt“ bandymai ir jungtis pradėjo veikti bandomuoju režimu, vasario pabaigoje ji atsijungė dėl gedimo Švedijos pusėje, o birželį pradėjo įprastą veiklą.
2016 metų balandį fiksuoti bent keturi „NordBalt“ atsijungimai – Klaipėdoje, Švedijoje, dėl kabelio jūroje gedimo, gegužę sugedo dėl sutrikimo Klaipėdos pusėje, birželį ir liepą vėl gedo 4 kartus, lapkritį dėl remonto neveikė beveik dvi savaites, gruodį jungtis vėl sugedo.
2017 metų vasarį jungtis gedo bent du kartus, balandį sutarta dėl kabelio remonto, Danijos NKT perėmė garantinius jungties įsipareigojimus iš Švedijos ABB, birželį vyko daugiau kaip dvi savaites trukęs planinis remontas, liepą jungtis sugedo bent du kartus, rugsėjį pradėtas dar vienas planinis remontas, paskelbta, kad jungties movų keitimas prasidės 2018 metų liepos 30 dieną ir tęsis iki spalio 10 dienos. Lapkritį ir gruodį jungtis toliau gedo.
2018 metų sausį ir vasarį „NordBalt“ vėl sugedo, liepą patikslinta „NordBalt“ remonto pradžios data – rugpjūčio 16 diena. Remontas tęsis iki spalio 28 dienos.
