Energetikos ministras Dainius Kreivys projektui skirtame renginyje pirmadienį sakė, kad baterijos, be kita ko, pakeis dabar posovietinio BRELL žiedo suteikiamas rezervo paslaugas.
„Mūsų sistema tampa saugesnė (...) Jeigu staiga dingsta elektra dėl vienokių ar kitokių priežasčių visos šalies mastu, šios baterijos yra tas įrenginys, kuris ateina iš karto į pagalbą. Jos įsijungia per vieną sekundę ir atstato mums visiems elektros tiekimą“, – Energetikos ir technikos muziejuje kalbėjo D.Kreivys.
Anot ministro, keturi kaupikliai reikalingi, kad Baltijos šalių elektros sistemos galėtų veikti savarankiškumai dar iki atsijungiant nuo posovietinės UPS/IPS sistemos.
„Kad atsijungtume nuo BRELL sistemos (Baltijos šalys, Rusija ir Baltarusija – BNS), turime užtikrinti europinę elektros tinklų asociaciją ENTSO-E, kad mes esame patikimi, stabilūs, tai tą mums užtikrins baterija. Antras dalykas, apsaugos mus nuo bet kokių nemalonių incidentų (…) Dabar tą pagalbą gauname iš BRELL žiedo, po baterijos pastatymo žymiai greitesnę pagalbą gausime iš savo baterijos“, – sakė ministras.
„BRELL rezervas iškrenta ir vietoj jo atsistoja baterija. Tai tokį svarbų pirminį rezervą jau galėsime patys užsitikrinti“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad ir sinchronizavus tinklus su žemynine Europa baterijos bus svarbios šalies energetikai – jos padės integruoti saulės ir vėjo energetiką.
Įrenginių operatorės vadovas: būsime Europos čempionai
Įrenginių operatorė „Energy cells“ teigia, kad 200 megavatų (MW) galios ir 200 megavatvalandžių (MWh) talpos baterijos yra didžiausias Baltijos šalyse ir vienas didžiausių tokių projektų Europoje. Taip pat pirmasis, kuriam Europos Sąjunga skirs iki 100 mln. eurų paramos pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF).
„Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis sako, jog kitų metų gruodį baigus projektą, jis būtų didžiausias Europoje.
„Šiuo metu didžiausia veikianti yra Jungtinėje Karalystėje – 100 megavatų. Tai kitais metais mes būsime Europos čempionai, o jeigu pažiūrėtume dar plačiau pasaulyje, jeigu neatsiras kažkokių didelių, tai pateksime į trejetuką“, – sakė R.Štilinis.
Kaupikliai teiks 200 MW galią sistemai per vieną sekundę.
„Esame tikrai ramūs, kad įranga užsakyta, avansas sumokėtas, todėl mes laukiame birželio mėnesio, kuomet bus pagaminta įranga ir pristatyta į Lietuvą. (…) Kadangi dabar yra numatytos keturios vietos visai sistemai, tai pradžioje ištestuosime kiekvieną individualiai, o po to visa sistema turi veikti nepriekaištingai“, – sakė R.Štilinis.
Valstybės valdomo energetikos holdingo „Epso-G“ vadovas Rolandas Zukas BNS taip pat sakė manantis, jog projektas vyks sklandžiai.
„Partneriai, rangovai, tiekėjai, kurie tieks elementus, yra labai rimtos pasaulinio lygio energetikos įmonės, tai yra „Siemens“ ir „Fluence“. Tikimės, kad darbai bus atlikti laiku (...) ir kitų metų pabaigai šitas projektas bus užbaigtas ir galės jau pradėti dirbti tinkle“, – sakė R. Zukas.
Jeigu būtų poreikis, baterijos galėtų teikti rezervo paslaugą visą valandą, tačiau iš tikrųjų būtinas bent 15 minučių laikas, kol įsijungia Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE).
„Su ta baterija tikrai dalyvausime Lietuvos, Latvijos, Estijos savarankiško (elektros sistemos – BNS) darbo bandyme prieš prisijungiant prie Europos. Tai mes prisidėsime savo baterija, Latvija ir Estija prisidės irgi turimomis priemonėmis. Kiek teko domėtis, estai neplanuoja artimiausiu metu baterijos statyti, latviai planuoja“, – sakė R.Štilinis.
„Litgrid“ ir Kauno technologijos universiteto skaičiavimais, viena diena be elektros Lietuvos vartotojams ir ekonomikai kainuotų kur kas daugiau nei visas projektas – apie 170 mln. eurų.
Kaupiklius Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse už 109 mln. eurų iki kitų metų pabaigos įrengs ir po to aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.
