„Sudaryta tyrimo komisija, kuri aiškinasi avarijos priežastis. Šiai dienai žinoma tiek, jog naktį iš kovo 1 d. į kovo 2 d. vėjo jėgainė nustojo generuoti galią, o turbinos savininkai apie incidentą VERT pranešė kovo 6 d.“, – 15min nurodė patarėjas viešiesiems ryšiams Lukas Vaigauskas.
Tyrimas inicijuotas VERT iniciatyva.
Ketvirtadienį reguliuotojo atstovai taip pat susitiko su Lietuvos vėjo jėgainių asociacija (LVJA). Vykusiame susitikime diskutuota dėl griežtesnio teisinio reglamentavimo įvairiose eksploatavimo stadijose esančioms vėjo elektrinėms.
„Buvo aptarti kitų šalių pavyzdžiai, nutarta dirbti ties statomų vėjo jėgainių, atskirų vėjo jėgainės mazgų montavimo, bandymo kokybės kontrolės priežiūros stiprinimu, reikalavimų rinkiniais bei modeliais, statytojui siekiant įrodyti, jog statomą vėjo jėgainę bus saugu eksploatuoti, bei vėjo jėgainių būklės įvertinimo ir eksploatavimo reikalavimų priežiūros modelio sukūrimu“, – teigiama gautame VERT atsakyme.
VERT 2022 m. sausio pradžioje įmonei „Vejerga“ išduotame leidime gaminti elektrą rašoma, kad leistina vėjo jėgainės įrengtoji galia yra 1,5 MW.
Tyrimą greičiausiai apsunkins UAB „Vejerga“ veiksmai
Kaip jau minėta, incidentas įvyko naktį iš kovo 1 d. į kovo 2 d. Šis įvykis nefiksuotas nei policijos, nei ugniagesių gelbėtojų suvestinėse, kadangi nei žmonės, nei kiti objektai nenukentėjo.
Incidento nuotraukomis kitą dieną socialiniuose tinkluose ėmė dalintis vietos gyventojai. „Nakties tylumoj nugriaudėjo lyg skardinė perkūnija, pusė dusetiškių girdėjo“, – rašė Dusetų gyventoja Vilija Visockienė, šį įvykį vėliau įamžinusi savo nuotraukose.
Vėliau apie tai pradėjo rašyti žiniasklaida, tačiau žurnalistams susisiekti su įmonės atstovais nepavyko.
Kovo 6 d. kalbintas Zarasų savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys 15min nurodė, kad aplink incidento vietą matė tvarkomas nuolaužas – anot jo, įmonės atstovai arba jų samdyti darbuotojai jas sudėjo į vieną krūvą.
Vis dėlto, toks „tvarkingumas“ įmonei gali atsirūgti, nes tai – pažeidimas, incidento vietoje esantys negali būti judinami.
Pagal viešuosius duomenis matyti, kad įmonė tą pačią savaitę kai įvyko incidentas pakeitė ir vadovą – juo nuo šiol bus Giedrius Budreika. Tiesa, sprendimas keisti vadovą akcininkų susirinkime įvyko iki kovo 1 d., tad tai greičiausiai nėra susiję su incidentu.
Su 15min bendravęs Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos (LVJA) vadovas Linas Sabaliauskas teigė, kad Dusetose galėjo būti sumontuota naudota vėjo jėgainė.
Šios elektrinės gamintojas yra vokiečių bendrovė „Enercon“, kurios lietuviška įmonė „Enercon Services Lietuva“ yra LVJA narė.
Tačiau ši įmonė, anot L.Sabaliausko, negalėjo suteikti „Vejergos“ elektrinei garantijos, dėl to, kad ši buvo naudota, taip pat „Enercon Services Lietuva“ neatliko šios elektrinės priežiūros darbų.
Pašnekovo teigimu, ketvirtadieninis asociacijos atstovų susitikimas su VERT atstovais surengtas siekiant paskatinti spartesnį vėjo elektrinių priežiūros reglamentavimo įgyvendinimą, kad panašių incidentų ateityje būtų išvengta.
L.Sabaliausko vadovaujama asociacija spalio mėnesį nutarė kurti specialią darbo grupę, siekiant, kad vėjo jėgainių incidentai nesikartotų.
Jis teigia, kad grupė iki dabar dirba siekiant griežtesnio tokias elektrines įrengiančių įmonių reglamentavimo – jas turėtų statyti tik patyrusios, atestuotos įmonės ir specialistai.
„Su VERT diskutuojame, ką mes galėtume padaryti, kaip reglamentuotume tą veiklą, kad tokie incidentai nepasikartotų. Galiausiai reikės, kad tos įmonės, kurios užsiima vėjo elektrinių statyba, būtų atestuotos ir turėtų gamintojo suteiktą kažkokio lygio sertifikatą, kad jos gali tai daryti. Nes dabar <...> nėra reglamentuota, net nežinoma, ką jos turi turėti. Manau, kad galiausiai toks reglamentavimas atsiras ir reikalavimas atsiras, kad įmonės deklaruotų, kaip jos prižiūri savo elektrines“, – praėjusią savaitę 15min nurodė L.Sabaliauskas.
Ketvirtas vėjo jėgainės incidentas per dvejus metus
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) kovo 6 d. 15min informavo, kad apie incidentą girdėjo, tačiau jį tirtų tik tokiu atveju, jeigu savivaldybė suburs specialią grupę. Tuomet inspekcijos atstovai įsitrauktų į procesą kaip vieni iš dalyvių.
Statybos inspekcija jau yra tyrusi panašų incidentą Akmenės rajone. Tai, kad į tyrimo komisiją nebuvo pakviesti, Statybos inspekcijos atstovai dar kartą patvirtino ir ketvirtadienį.
Lietuvoje vėjo energetika realiai vystoma nuo 2004 metų, o per tą laiką pristatyta dešimtys vėjo jėgainių parkų. Vis dėlto pastaruoju metu šią energetikos rūšį Lietuvoje užtemdė šešėlis – iki šiol be žymesnių incidentų besiplečiančioje energetikos srityje 2022 m. įvyko vienas didelis incidentas, o 2023 m. – jau du.
Nors susidomėjimas vėjo energetika Lietuvoje kilo prieš beveik 50 metų, pirmąja į Lietuvos energetikos tinklą įjungta jėgaine tapo 2004 m. Kretingos rajone pastatyta Vydmantų jėgainė.
Nuo to laiko vėjo energetika Lietuvoje gerokai išaugo: štai 2022 metais vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 1,51 teravatvalandės (TWh) elektros energijos arba apie 11 proc. daugiau nei 2021 m., kai pagaminta 1,35 TWh. Palyginimui, 2015 m. vėjo jėgainės prisuko „tik“ 806,3 GWh elektros.
Tačiau nors per beveik 17 metų nuosekliai besivystanti sritis didelių techninių incidentų nepatyrė, per pastaruosius pora metų įvyko jau trys rimti incidentai – nulūžo vėjo jėgainių stiebai arba jų dalys.
Kaip pirmieji pranešė vietos regioninis naujienų portalas „Anykšta“, o vėliau ir Lietuvos bei užsienio žiniasklaida, Anykščių sausumos vėjo jėgainių parke parke 2022 m. kovo 11 d. rytą ant žemės nukrito 5,5 MW vėjo turbina.
Parkas plėtojamas Danijoje įsikūrusios „European Energy“, o „GE Cypress“ turbiną pagamino žinoma JAV inžinerijos kompanija „General Electrics“. Per incidentą niekas nenukentėjo, o Anykščių institucijos buvo informuotos.
Antrasis incidentas įvyko šių metų gegužės mėnesį, kai bendrovės „Enefit Green“ statomame vėjo parke, lūžo vienos vėjo elektrinės stovas.
Žmonės incidento metu nenukentėjo, o bendrovė laikinai sustabdė parko veiklą. Ji pamažu atnaujinta nuo rugsėjo pradžios – paleistos 12 parko turbinų, o visos 14 jėgainių, įskaitant pakeistą nukritusią jėgainę, visa galia turėtų veikti pirmąjį 2024 metų ketvirtį.
Statybos inspekcija, išnagrinėjusi pateiktus duomenis nustatė, kad incidentą lėmė netinkamas vėjo elektrinės bokšto poslinkių monitoringo elektros gaminių sumontavimas, neteisingai atliktas kompiuterinių duomenų apdorojimo bei statinio sparnuotės (rotoriaus) menčių mechaninio sukimo proceso valdymo sistemos testavimo atlikimas.
2023 m. spalio mėnesį įvyko jau antras panašus incidentas per pusmetį – nulūžo vėjo jėgainė Tauragės rajone.
Spalio 11 d. nulūžus vėjo jėgainės stiebui ir užkritus ant transporto priemonės kilo gaisras. Nulūžęs vėjo jėgainės stiebas krisdamas numušė automobilinio bokštinio krano kabiną, ši užsidegė.
Ugniagesiai skelbė, kad gaisro metu nudegė krano kabina, sudegė šeši ratai.
Tiesa, skirtingai nuo Akmenės rajono atvejo, kai sulūžo dar statoma jėgainė, Tauragėje jėgainė veikė jau ne pirmus metus. Šiuo metu vis dar vykdomas incidento tyrimas, 15min trečiadienį patvirtino jį vykdančios įmonės atstovas.
Būtent po šio incidento Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) nutarė steigti specialią grupę.
