Baltijos jūros dugno tyrimus Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse Lenkijos bendrovės „Mewo“ vadovaujamas rangovų konsorciumas pradėjo vasario pradžioje. Švedijos leidimą tyrimus atlikti šios šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE gavo kovo viduryje.
„Didžioji dalis 290 km ilgio jūrinio kabelio drieksis Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose Baltijos jūroje. Visgi numatyta trasa kerta ir Švedijos išskirtinę ekonominę zoną, todėl „Litgrid“ ir PSE dar praėjusių metų pavasarį paprašė leidimo atlikti jūros dugno tyrimus. Vos jį gavę operatyviai sutvarkėme likusius formalumus, nustatyta tvarka informavome suinteresuotas institucijas ir suderinome veiksmus. Dabar jūros dugno tyrimo darbai atliekami visoje linijos trasoje ir tai leis mums kokybiškai ir laiku pasiruošti tolesniems šio ypatingai svarbaus projekto etapams“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Baltijos jūros dugno tyrimai bus atliekami pasitelkiant iki 7 tyrimams pritaikytų laivų su tokia įranga kaip pvz. sonarai ir magnetometrai, ir jei prireiks, dugno apžiūrai pasitelkiant valdomus povandeninius robotus ar narus. Paimti grunto mėginiai bus tiriami laboratorijoje. Iš viso numatoma išžvalgyti 290 km ilgio ir 300 m pločio trasą.
Šie tyrimai suteiks kabelio tiesimui ir apsaugai būtiną informaciją, padės išanalizuoti jūros dugne esančius objektus, tarp jų – pavojingas nuolaužas ar sprogmenis. Kartu su tyrimu taip pat bus atliekama aplinkosauginė analizė, kuri padės įsivertinti galimą jungties poveikį Baltijos jūros aplinkai ir užtikrinti, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas tvarumo prasme. Tyrimo ataskaitą planuojama gauti šių metų antroje pusėje.
Šiuo metu „Litgrid“ ir PSE taip pat vykdo „Harmony Link“ reikalingus teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, ruošia dokumentus kabelio ir keitiklių stočių statybos konkursams. Šiemet jau baigta projekto įgyvendinimo studija, ruošiamasi priimti galutinį investavimo sprendimą.
Maždaug 330 km bendro ilgio povandeninė ir sausumos aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis „Harmony Link“ 2025 m. sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje.
„Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP).
Parengiamieji „Harmony Link“ darbai vyksta nuo 2019 metų pradžios. Iki 2020 m. sausio parengta trasos studija Baltijos jūroje, nuo 2019 m. gruodžio pradėti ir intensyviai vykdomi teritorijų planavimo darbai. 2020 m. birželio mėn. pasirašyta sutartis dėl jungties techninių specifikacijų rengimo, spalį – dėl tikslinių konsultacijų techniniais, komerciniais, reguliaciniais klausimais.
„Harmony Link“ bus jau antroji Lietuvos ir Lenkijos sistemas jungianti elektros jungtis. Kartu su 2016 m. įrengta sausumos jungtimi „LitPol Link“ ji leis sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais. Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Parengti Lietuvos elektros energetikos sistemą atjungimui nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 m.
